Kaip valdžia mus nutildo?

Mums sako, kad esame laisvi ir galime turėti savo nuomonę, sakyti ką galvojame ir daryti ką norime. Ar taip yra iš tikrūjų?

Teoriškai taip, niekas mums tiesiogiai nenurodinėja ką mes turime daryti ir kaip mes turime apsirengti ir apsikirpti. Mada diktuoja drabužius ir šukuosenas, bet tai ne viskas kas gali būti madinga. Madingos būna idėjos, gyvenimo stiliai ir elgesis. Visi girdėjome tokią frazę: „kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį“. Dabar parodysiu labai gyvenimika ir smulkų pavyzdį kaip tai veikia.

Dauguma Lietuvos piliečių pastebėjo neadekvačiai išaugusias ir dar augančias kainas. Prisimenate, kokia soc. tinkluose buvo nepasitenkinimo banga po Euro įvedimo. Valdžiai tai nepatinka. Bet, ką gali padaryti valdžia, kad žmonės taip nekalbėtų, bent jau viešai?  I pagalbą ateina sena manipuliavimo priemonė – statistika. Prieš keleta metų buvau sutikęs seną pažistamą ir jis pasakė, kad vadovauja statistikos agentūrai. Jis ilgai ir aptakiai pasakojo kuo užsiima  jo agentura, kol aš patikslinau: „žodžiu jus ruošiate žmones suklastotiems rinkimams?“  Taip ir buvo 🙂

Šiuo atvejų statistika labai geras įrankis. Daug geresnis nei bukas propagandinis kartojimas. Statistika gerai įsimenama ir jos nereikia kartoti daug kartų. Pvz. vos viena karta išgirdę, kad lietuviai išgeria daugiausiai alkoholio niekas to nepamiršta ir progai esant primena.

Taigi kaip statistika gali padėti nuraminti antieurines nuotaikas? Paprastai. Per žinomiausią Lietuvos radiją nuskambėjo trumpas pranešimas : viso teksto neatsimenu, bet esmė tokia, kad labiausiai nepatenkinti išaugusiomis kainomis yra: be aukštojo šsilavinimo, mažai uždirbantys, ir bedarbiai, nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, gyvenantys kaimuose. Ir koks gi žmogus po tokio pranešimo prisipažins, kad jam nepatinka užaugusios kainos? Jis gi ne ubagas kažkoks, kad būtų nepatenkintas !!! Iš karto visi skundai tampa nebemadingi, kiekvienas gi nori būti sekmingu, arba bent jau atrodyti.

Taip pat taip galima nuteikti žmones balsuoti už tam tikrą politinę partiją. Tik reikia sakyti, kad „šiuos“ palaiko inteligentiški, turtingi intelektualai, o „anuos“ smirdantys, geriantys alų iš bambalio nevykeliai. Ir svarbiausias tokio metodo pliusas yra tas, kad niekas nieko lyg ir nereklamuoja, o tiesiog pateikia neutralią informaciją. Kaip jus galvojate iš ko uždirba statistikos agentūros?  Tikrai ne iš apklausų ir savo nuobodžios statistikos publikavimo.

Taip pat yra radijas, televizija, kurioje yra laidos kuriose yra žeminamos kitokios nuomonės. Tokios laidos turi dvejopą poveikį, pašalinami konkurentai ir …..

Yra toks psichologinis efektas: „Jei blogis yra viešai išjuoktas, jis gali testis nebaudžiamai“. Jei politikai nori, kad žmonės pamirštų apie jų nepopuliarų sprendimą, jie per TV išjuokią patys save, tada žmonės nusiramina ir toliau kenčia naujoves.

Turbut šitą efektą pastebėjote darbe, gal turite blogai dirbantį bendradarbį iš kurio visi juokiasi, bet vadovai jo neišvaro? Butent dėl to ir neišvaro, nes jis yra viešai išjuoktas ir jo blogas darbas gali testis nebaudžiamai. Štai geras jums patarimas niekada negalima juoktis iš blogio arba problemos, nes niekas nenorės jos spresti. „Taigi pasijuokėm iš jos, ar to negana?“ 🙂

 

 

Kiti gyvena gerai, o Tau nesiseka?

Žiuredami Feisbukus matote daugybę sekmingų žmonių? Daug sekmingesnių negu jus? Ne tik internete, bet ir gyvenime visi gyvena gerai, o jus ne?

Neskubėkyte jaudintis 🙂 Juk seniai žinome, kad žmogui svarbu ne kaip kokybiškai jis gyvena, bet kaip jis gyvena palyginus su kitais. Jei gyveni nors truputi geriau nei kiti, viskas yra gerai, bet jei kas nors turi nors vieną daiktą geresnį nei tavo – viskas, pasaulio pabaiga.

Šita žmonių savybė leidžia uždirbti milionus, tik ne patiems žmonėms, o įvairių prabangos prekių platintojams. Patys gi žmonės vaikosi daiktų kurie jiems nereikalingi, prarasdami brangų laiką ir galimybes.

Net jei žmonės vertina objektyviai, jie palygina tik savo ir kažkieno dabartinę padėtį. O reikia galvoti ir apie pradines sąlygas. Įsivaizduokime dvi šeimas:
Šeima nr. 1.
Antanui dvi močiutės paliko du butus, ir jis tuos butus nuomoja. Antanas turi žmoną Aiste, kurios tevai mirė ir paliko jai butą ir namą. Jie gyvena name ir nuomoja trys butus Vilniuje. Taip pat jie dirba, abu gauna po 1500€. Vaikų jie neturi ir bendros jų pajamos yra 2800€. Jie leidžia sau keliauti du kartus per metus, turi lizingų pirktas brangias mašinas. Ir dedasi pagiruniškas nuotraukas į Feisbuką. Antanas ir Aiste abudu dirba vyr. specialistais žemėvarkoje, darbo metų jie skaito internėtą ir komentuoja Delfyje. Taip yra dėl to, kad Antano tėvas dirba savivaldybėje ir savo vaikui organizavo šiltą darbą.

Šeima Nr.2.
Bronius dirba gamykloje inžinieriumi, Beata namie augina vaiką. Bronius sunkiai dirba ir gauna 1300€, 1-no kambario buta jie nuomojasi, moka 200€. Visus sutapytus pinigus Bronius išleido garažui, kuriame savaitgaliais verčiasi ratu montažu ir kitu remontu iš to uždirbdamas 200€ per menesį, dabar jis taupo tam, kad nusipirkti kaimyno garažą ir abu garažus sujungti, jis nori pastatyti keltuvą ir išnuomoti darbo vietą iš kurios uždirbs 100€ per menesį. Po to jis pirks sekantį garažą ir plės veiklą. Po 10 metu Bronius turės keleta nuosavų autoservisų, kurie leis jam pasistatyti namą ir gyventi be rūpesčių. Bet dabar jam nuolat truksta pinigų, vaikui perka tik naudotus drabužius, važinėja su 25 metų senumo mašina. Beata nuolat nepatenkinta, ji Broniui sako, kad reikia gyventi kaip Antanas, pirkti normalią mašiną lizingu, pasiimti paskolą namui, pasiskolinti pinigų kelionėms. Sako „mes ubagai“.

O dabar klausimas jums: „Kas yra kietesnis: Antanas ar Bronius?“ Netikiu, kas kažkieno simpatijos atiteko Antanui, nebent tokio pat „Antano“. Taip, Bronius vienareikšmiškai kietesnis, tik jo startinė pozicija buvo daug sunkesnė. Taip pat nepamirškite, kokia yra lengvų pinigu kaina Aistei, – jos tėvai mirė. Ir Beata sakydama, kad nori gyventi kaip Aistė, net nesusimasto, kad tai reiškia prarsti tėvus.

Dabar įveskime trečią šeimą:
Pagal abecėlę šios šeimos vardai turėtų būti iš C raidės, Tegul buna Česlovas ir Cecilija 🙂
Česlovas gauna 600€ cicilija 300€, gyvena su Cecilijos 🙂 tevais. (negaliu be šypsenos šį vardą rašyti).  Tevai padeda auginti dukrą. Česlovas važinėja su BMV 530, kuriai nupirkti jam prireikė 20 000€ paskolos, išsimokėtinai pirktas naujausias išmanusis telefonas, brangiausias kompiuteris, televizorius ir audiosistema bemsui. Drabužius jie perka tik firminėse parduotuvėse, ypač treningus Nike 🙂 . Jokių sąntaupų jie neturi ir džiaugiasi kai jiems trumpam pavyksta išlisti iš skolų, o tada iš džiagsmo prisidaro naujų. Už tai feisbuke pilna nuotraukų dėl kurių jie ilgai sedės skolose. Visi Česlovo bandymai pagerinti savo finansinę padėtį tai pokalbis su uošviu prie butelio, apie tai, kaip Česlovas  nusipirks sklypą ir pasistatys namą. Apie sklypo pirkimą Česlovas pamiršta iš karto, kai jam pervedamas atlyginimas, tada prasideda naujų sesamonių pirkimo maratonas.

Net nežinau, ką čia galima komentuoti, tiesiog pavyzdys palyginimui.  Ir kalusimas bus ne „kuris yra kietas?“ o „kuris eina teisinga kryptimi?“.

Bronius skirtingai nuo Česlovo žino, ką reikia daryti, ir tai daro. Jis puikiai žino ko atsisako dabar ir ką gaus už tai vėliau.

Ar verta Broniui verkti dėl to, kad jo kamynas Česlovas važinėja su brangią mašiną? Ar dėl to, kad buvęs klasiokas Antanas gauna daugiau?

Česlovas bando būti panašus į Antaną, bet jis nesupranta, kad Antanas turi kitą gyvenymą, kitą tėvą, ir kitas pajamas, kurios jam nukrito iš dangaus.  Česlovas didžiuojasi tuo, kad turi brangesnę mašiną nei Antanas, bet Antanas už mašinos lizingą moka iš pinigų gautų už buto nuomą, o Česlovas iš savo sunkiai uždirbtos algos.

Atrodo, keista, kad Česlovas nekopijuoja Broniaus, nors Česlovui kopijuoti reikėtų butent Broniaus elgesį o ne Antano. O čia ir yra esminė Česlovo problema, jis kopijuoja ne žmogų, o žmogaus viršelį. Jis tiesiog negali elgtis kaip Bronius, nes noras pavaidinti sekmingą turtuolį yra stipresnis nei noras būti turtuoliu ir kurti savo gyvenimą o ne gyvenimo pakuotę.

Apibendrinus :

Antanas tai pakuotė su turiniu,

Bronius – turinys be pakuotės  (kol kas),

Česlovas – pakuotė be turinio 🙂

 

Taigi jeigu jums į galvą lenda mintys, kad visiems gerai išskyrus mane, supraskyte, kad jus nežinote, kirie iš tų visų yra „turiniai“ o kurie tik „pakuotės“. Ir jums tikrai nereikia to žinoti. Viskas kas jūms turi rupėti, tai JŪSŲ gyvenimas.

Kam reikalinga religija?

Daugeliui žmonių žodis Dievas asocijuojasi su geru deduku, kuris sėdi ant dėbesėlio ir mėtosi žaibukais. Tai yra geras maistas ateistams, kurie sako, kad ant debesų nieko nėra, o toliau yra kosmosas. Taip pat ateistai labai mėgsta operuoti tokiais žodžiais kaip bažnyčia ir Biblija. O tie du dalykai niekaip negali įrodyti dievo egzistavimo. Iš tikrųjų, jei kalbame apie Dievą, tai prie ko čia bažnyčia? Ir prie ko čia Biblija?

Pradėkime gal nuo Biblijos, nes ji atsirado ankščiau bažnyčios. Ir pradėkime butent nuo senojo testamento – Toros. Ši knyga yra įpatinga, ir tuoj paaiškinsiu dėl ko.

Yra dievo įsakymai, kurios mes maždaug žinome: nežudyk, nevok, nepaleistuvauk, nemeluok ir t.t. Nereikia buti genijumi, kad suprasti jog šių taisyklių nesilaikymas geruoju nesibaigs nei pačiam žmogui nei visuomenei, kurioje jis gyvena. Dabar įsivaizduokime laikus kuriose buvo rašoma Tora: tada knygos buvo rašomos ant odos ir tai kainavo labai brangiai. Sunku įsivaizduoti, kad kažkas rašė torą vietoi to, kad dirbtų. Jau vien rašan šį straipsnį iklausiau daugybe nemalonių replikų, o tais laikais knygas rašė tikrai ne dėl malonumo.  Todėl tokios apimties knyga kaip Tora buvo rašoma pagal valdžios įsakymą.  Net ir šiuolaikiniame pasaulyje retai pavyksta išleisti knygą, kuri nebutų palanki esamai valdžiai, o Toros rašymo laikais tai buvo neįmanoma.

Tiesiog vienas protingas valdovas suprato tautos valdymo principus ir parašė knygą, kuri garantuos jo tautos išsaugojimą ir klestėjimą.

Kaip valdomi žmonės?

Kokie gi tie valdymo principai? Jų yra šeši. Nuo šešto principo ir pradėsime:

6. Karinis metodas – galima valdyti tautą naudojant jėgą, bet šis metodas yra brangus ir neefektivus. Žmonės gi supranta, kad jie yra valdomi ir verčiami gyventi taip, kaip jiems yra liepiama. Šis metodas turi tik vieną privalumą – greitį. Galima greitai įvesti reikiamą tvarką.

5. Svaiginimo metodas – paprastai tariant žmones galima pragirdyti, ir jie turės tik vieną tikslą – prisigerti. Tokie žmonės negali priešintis ir reikalauti savo sąlygų. Girdymo metodas naudojamas ir šiais laikais, ypač esant ekonomikos problemoms kai reikia užimti žmones valstybėi sunkiu laikotarpiu, kitaip jie gali netyčia ir revoliucija padaryti, dėl ko paskui žiauriai gailėsis. Be to alkoholio pardavimai leidžia pripildyti biudžetą ir mokėti algas policininkams ir mokytojams. Šis metodas buvo naudojamas prieš indėnus amerikoje (alkoholis) ir prieš kiniečius (opiumas).

4. Ekonominis valdymas – iš pavadinimo aišku, kad tai yra valdymas per pinigus ir palukanų procentą. Šiuolaikiniame pasaulyje šį metodą taiko JAV ir Eropos sąjunga. Visiems girdėtas Euribor, tai ir yra vienas iš ekonominio valdymo svertų. Ekonominis valdymas yra dar galingesnis nei du aukščiau aprašyti metodai, jį naudojant Europos centrinis bankas (kuris spausdina Eurus) gali lengvai organizuoti infliaciją ir bedarbystę bet kokioje šalyje kurios valiuta yra pririšta prie Euro arba yra Euras. Aišku jis to nedarys jei šalies valdžia „gerai“ elgsis. Tokios pat taisyklės galioja ir šalims pririšusiems savo valiutas prie USD. Tik joms vadovauja ne Europos centrinis bankas, o Federalinio rezervo bankas.

tai buvo trys valdymo metodai, kurie yra materialiniai, sekantys metodai yra psichologiniai:

3. Religija / ideologija – apie ka šitas straipsnis … tai stiprus valdymo metodas, nors ir ne pats stipriausias. Šiolaikiniame pasaulyje religija jau nebeturi tokios reikšmės kaip prieš šimtą metų. Bet Islamo pasaulyje tai iki šiol yra pagrindinis valdymo įrankis. Svarbu, kad prie religijos yra prilyginama ideologija, taip, komunizmas tai religijos analogas, taip pat kaip ir visokios nacionalinės idėjos apie aukščiausią rasę.

2. Istorija – tai ne tik pamoka mokykloje, tai galingas valdymo metodas, kuris nuteikia žmogų tolesniam gyvenymui. Tavo ateitis priklauso nuo tavo istorijos. Todėl daugelis valstybių rašo sau labai teigiamą istoriją ir tai yra ne tam, kad ką nors apgauti, o tam kad auganti karta tikėdama savo sekmę, prisidėtų prie savo valstybės klestėjimo.

  1. Pasaulėžiūra – super lėto veikimo bet super galingas įrankis žmonių valdymo srityje. Mozė žydus vedžiojo 40 metų per dykumą, tam, kad nebeliktų žmonių su senaja pasaulėžiūra. Nes senąją tvarką atsimenantys žmonės supranta, kad realiai jie kaip buvo vergais taip ir liko, pasikeitė tik šeimininkas: būvo faraonas o dabar Mozė. Skirtumas tas, kad faraonas sakė: :vergai, statikyte piramides“, o protingas Mozė sakė „laisvieji žmonės gerbkite savo laisvę ir pastatykyte šventyklą. Ir tikrai daug maloniau kai save įsivaizduoji kaip laisvą žmogų negu kaip vergą.

Taigi Toroje mes surasim ne tik religiją, bet ir:

  1. istoriją
  2. Pasaulėžiūrą
  3. Ekonomiką,
  4. Darbo kodeksą,
  5. Baudžiamąjį kodeksą,
  6. Civilinį kodeksą

Tautos valdymo įrankius galima buvo surašyti nepaminint Dievo, bet tada jie nebūtų tokie veiksmingi. Tai šiandien žmonės Dievo nebijo, o tais sunkiais laikais visi buvo religingi. Užtekdavo žaibo su perkuniją kad didžiausi skeptikai įtikėtų Dievu.

Romėnai nuolat žudė žydus, nes tie nepripažino cezario dieviškumo, o žydai lengviau priimdavo mirį negu atsisakydavo savo pažiūrų.  Tikriausiai ir kylo Romos cezariui mintis, kad neblogai būtų ir pačiam turėti tokią stebuklingą knygą. Juk daug papraščiau duoti žmogui knygą ir jį valdyti visą gyvenymą negu išlaikyti didžiūlę kairiuomenę, kurios pačiam reikės bijoti.

Tolesni krikščionių persekiojimai įrodė, kad kareiviai (Jegos valdymo metodas) yra bejėgiai pries tikinčiuosius (Religijos valdimas). Aišku kareiviai nebuvo bejėgiai, kareivio ir tikinčiojo susitikimas baigdavosi ne tikinčiojo naudai, bet kariniu metodų krkščionybės nugalėti buvo neįmanoma. Tada Romėnai suprato, kad nenugalima romenų kariuomenė yra nepakankama, ir reikia ruošti antrą kariuomenę ginkliuota ne kardais o kryžiukais ir knygutėmis. Ir kaip parodė praktika antroji kariuomene, kartais padedant pirmajai sekmingai užvaldė daug didesnes teritorijas negu militaristinė Romos imperija. Ir tos teritorijos liko ištikimos Romai iki šiol, nors Romėnų kariuomenė jau seniai nebeegzistuoja.

Pinigai mums , atsakomybė jums

Ginkluoti kareiviai vos tik atėję į svetimą žemę bus sutikti kardais ir strėlemis, ir jie negalės nueiti taip toli kaip beginklis draugiškas žmogus, kuris sako „Dievas tave myli“ , „tu dar gali išsigelbėti“. Ir svarbiausia yra tai, kad tie „kareiviai“ nuoširdžiai tiki, kad gelbėja pasaulį. Su savo naujais „kareiviais“  Romos imperija tapo kelis kartus didesnė. Esant tokiai sėkmei, valstybės sienomis galima nesirūpinti, net ir pačią valstybe galima nesirupinti. Bažnyčiai buvo nesvarbu , kas vadovauja valstybėi, turėdamą tokį valdymo įrankį kaip religiją, bažnyčia turėjo tiek valdžios kiek galėjo pasiimti . Bažnyčiai reikėjo tik rinkti pinigus, ir organizuoti naujas misijas. Bes atsakomybė už pačią valstybę likdavo karaliams.

Jei melži turi ir rūpintis

Bet religija turi ne tik pinigų rinkimo funkciją. Tam , kad melžti pinigus iš žmonių, reikia, kad žmonės pinigų turėtų. Todėl nepakanka melžti žmones, jais reikia ir tinkamai rūpintis. Bažnyčiai apsimoka, kad žmonės turėtų daugiau pinigų. Įsivaizduokite, kas bus jei žmonės pradės, vogti, žudyti, paleistuvauti ir žudytis. Čia valstybės ir bažnyčios interesai sutampa, nes valstybė taip pat yra žmonių melžėja. Todėl bažnyčios ir valstybės įstatymai dažna sutampa. Kiek tu surinksi pinigų jei žmonės vagia ir žūdo? Valstybėi, kaip ir bažnyčiai reikėjo, kad žmonės sudarytų šeimas, dirbtų, paklustų ir dali uždarbio atiduotų. Iš čia kyla tokios taisyklės, kad savižudybė tai nuodemė už kurią patenkama į pragarą. Tais laikais gyvenimas buvo toks, kad savižudybė buvo gana patraukli išėitis, todėl bažnyčia tai griežtai draudė. Koks ūkininkas norėtų, kad jo karvė nusižudytų, arba nužudytų kitą karvę?

Tegul debilas elgiasi taip lyg būtų protingas

Taigi religija ne tik ima, bet ir duoda. Dauguma žmoniu nesupranta, kas yra gerai o kas blogai. Jeigu jiems nepaiškinti kas yra kas – jie vogs, žudys ir paleistuvaus. Ne šiaip sau rašau apie paleistuvystę, tais laikais kai religija diktavo visas elgesio normas  kontraceptikų nebuvo. Ir gimdavo nesantuoknių vaikų, kurie augo be priežiūros ir tapdavo nusikalteliais. Normalus žmogus ir be religijos supranta kaip reikia elgtis, bet jų yra mažuma. Prisiminkime naciu Vokietiją, – vokiečiai staiga pradėjo žudyti savo kaimynus žydus, tik todėl, kad kažkoks debilas jiems pasakė, kad galima. Tai rodo, kad dauguma žmoniu savarankiškai nesupranta, kas yra gerai, o kas blogai. Ir religijos funkcija yra: priversti debilą elgtis taip lyg jis būtų protingas.

Asmeniškai aš žinau atvėjus, kai buvę nusikalteliai pradeda vaikščiuoti į bažnyčia ir pasitaiso. Dažnai tie žmonės patys nori normaliai gyventi bet jie neturi taisyklių pagal kurias galėtų pasitaisyti. Religija duoda tokias taisykles. Todėl neverta ginčytis ar religija gera ar bloga, kai ką religija erzina, kai kas be jos negali gyventi. Jus žinote religijos pliusus ir minusus. Išvadas darykite patys komentaruose 🙂

Luzeris – tai gyvenimo būdas


Kartais matau kai visai neblogi žmonės skaito save nevykeliais, čia pateikiu pačio tikriausio nevykelio aprašymą. Savikritikams palengvės 🙂

Susipažinome mes darbe. Dirbau tada UAB „B. M.“, šaldymo bare automatiku-elekriku, rinkau automatikos spintas.

Turėjome keleta stambių objektų, ir dauguma jų turėjo būti pabaigti prieš Kalėdas, todėl pas mus kasdien ateidavo po 5-6 naujokus, per kelias valandas juos išveždavo į objektus.

Viena diena į cecha įėjo ir Olegas , malonus, draugiškas, pagarbiai bendraujantis 45 metų vyras pasidomėjo mano renkamu skydu, ir pasiskundė dėl „informacinio alkio“. Neatsitraukdamas nuo darbo trumpai jam paaiškinau, kas kaip, ir netrukus su juo atsisveikinau – jį išvežė į objektą.

Po keliu dienu į objeką išvežė ir mane. Objektas – Hyper Rimi Žirmūnuose.  Pastatas nebaigtas, visur virina, visur judesys, atrodo kaip didelis skruzdėlynas, mūsų „štabas“ – šaldymo kamera, joje sukrauti įrankiai ir medžiagos, ten einame pietauti. Pietus – 15 minučių per kurias galima atsisesti ant kokios nors kabelio ritės ir sukramtyti pora sumuštinių. Darbas toks: montuojame lovius kabeliams, į tuos lovius klojame kabelius, kabiname ventiliatorius ir t.t.  Pastatas greitai keičiasi: karta nuėjau į vieną galą, ir kai norėjau grįžti tuo pat keliu atsiremiau į sieną, kuri buvo ką tik sumontuota. Čia ir sutikau mūsų Olegą. Dirbome kartu, žmogus daug kalbėjo, netgi per daug. Supratau, kad vyriškis jis neblogas – draugiškas,  nepiktas, religingas. Jis man padėdavo, aš jam padėdavau, negalėjau nieko blogo apie jį pasakyti. Viršininkas Vidmantas papuolė nervuotas, tikriausiai daug jaudinosi, daug kartų mane aprėkdavo, kartą jis ant manes taip užpyko, kad liepė man dirbti pačiam ką tik noriu ir nelįsti jam į akis. Mano kolega Olegas liko su juo 🙂 Super, dirbu, niekas nepadeda, bet niekas ir netrukdo, atsakau tik už save. Bet malonumas truko neilgai. Po trijų valandų Vidmantas pats atėjo pas mane. Sako : „Aš tau duosiu parduotuvės planą, ar galėtum jais pavadovaut? Aš Olegui liepiau kopėčias atnešti tai jis jau dvi valandas nesirodo. Surask man kopėčias ir eik jais vadovauti „.

Tik Vidmantas dingo už kampo, iš už kito kampo pasirodo Olegas , ir klausia manes: „nematei kopėčiu?“  ir nuėjo toliau. Po kelių dienų bendradarbiavimo aš jį jau gerai pažinojau, todėl nuėjau ten iš kur jis pas mane atėjo, iš karto pamačiau kopėčias 🙂 nunešiau viršininkui, tas davė man parduotuvės planą, parodė darbų frontą ir paleido. Pasirodė, kad Olegas normaliai dirbo tik su manimi, – tolerantiškai žiūrėjau į jo keistumus ir neįkyriai jį nukreipdavau tinkama linkme.  Vieną kartą tai buvo 10 valanda vakaro objekto vadovas atvėžė atlyginimus (atlyginimų ankščiau 21-22 val. niekada neatveždavo, tokiu budu pinigus gaudavo tik darbščiausi darbuotojai). Kas negaudavo atlyginimo vakare kita diena gaudavo tiek kiek lieka, todėl nenorėdamas , kad mano 900Lt virstų 600Lt paskubėjau pasiimti algos. Kai grižau į kambariuką parduotuvės plano jau nebebuvo, Pasidarė baisu, staiga preina O. ir paduoda man planą, sako kažkoks vyras prie jo prie jo ir atidavė. 🙂

Zodiako ženklas Šaulys, nuolat iš jo burnos liekasi nekontroliuojamas žodžių srautas, nuolat passakoja tiesą apie visus ir viską, apie kamynę, kurią apsėdo demonai, apie televizorių kuris sugedo po geros maldos, ir t.t.

 

Mūsų keliai greit išsiskyrė, aš važiavau į kitą objektą, o jis liko senajame.

Tai buvo 2001 metais.

 

2010 metais aš jį prisiminiau, kai man prirėikė pagalbinio darbininko, radau jo telefoną, paskambinau, susitikome. Jis buvo toks pat apgailėtinas kaip ir prieš 9 metus. Netgi 2001 metais, kai skurdas buvo visur, jo apranga atrodė nekaip. Nekaip jis atrodė ir dabar, ir tai daug riškiau matėsi, nes žmonių gyvenimas nuo to laiko ženkliai pagerėjo. Elektronikas turintis darbo patirties, tikrai turėjo atrodyti geriau. Jo sunkią padėtį apsunkino demonų pilni kaimynai, ir pikta žmona ir vaikai, ir buvė darbdaviai, kurie jam neužmokėjo.

Dirbo jis neblogai, tvarkingai, stengėsi. Man tai buvo mislė: žmogus dirba gerai, sąžiningas, kodėl jis ubagas? Dėl to, kad atviras? Kad užsičiaupti nesugeba? Apie Dievą kalbą? Nejaugi jį visi apgaudinėja dėl to, kad jis patiklus ir atviras?

Bet aš pažistu kitą žmogu Liavoną, kuris irgi yra sąžiningas, nuolat šnekantis, pamaldus, atviras. Bet niekas jo neapgaudinėja !!! Liavonas – darboholikas, pasistatė sau namą, sunui namą, visada padės ir visada atsisako imti pinigus. Jei jam padėsi tai per jėga įkiša pinigus, net nepatogu, kad už visokais smulkmenas man pinigu duoda. Širdis džiaugiasi, kai matai, kad paprastas darbštuolis be išsilavinimo turi gražų ir tvarkingą namą ir šeimą.

Ne, ne tai yra Olego problemų šaltinis.

Liavoną aš ne veltui paminėjau, su Olėgų jis dar susitiks.

 

O tuo metu Olegas darbavosi pas mane, neturėjau jam jokių pretenzijų , dirbo tvarkingai, nors ir lėtai. Niekaip negalėjau suprasti, jei žmogus dirba gerai, kodėl jis gyvena skurde? Jo butas užverstas buitinę techniką, dalis kurios veikianti, bet jis ją neša namo, kartais randa, kartais nuperka, nors parduoti net nesistengia, kineskopiniai televizoriai ir monitoriai beviltiškai paseno, pelningai parduoti jų niekada nesigaus. Bet jis juos laiko, jie jam reikalingi. Dviejuose kambariuose net langų nesimato, daiktų prikrauta iki pat lubų. tarp lubų ir televizoriu yra siauras tarpelis, per kurį jis šliaužia iki balkono. Daiktų nėra tik ant lovos. Nuo lovos prasideda staus daiktų kalnas iki pat lubų. Koridoriuje stovi du šaldytuvai, naudojami kaip spintosant jų kompiuteriai, monitoriai ir milijonas smulkių daiktų, taip pat prie įėjimo stovi dvi durys be staktų, kurias jis nupirko už 50 Lt pirmosios dienos atlyginimas kurį aš jam sumokėjau. Virtuvėje panaši situacija, daiktų kalnas kyla į viršų taip stačiai, kad ten nėra vietos kur įkišti degtukų dežutę. Bet ten daugiau vietos ir netgi matosi grindys.

Man įdomi yra žmonių psichologija, dirbau su juo norėdamas jam padėti sutvarkyti jo gyvenymą.  Tuo metu aš šventai buvau įsitikinęs, kad žmogus pamyšęs dėl religijos, atviras ir patiklus, dėl to jam ir nesiseka ir jį visi išnaudoja.

Žiauriai klydau. Karta užukome pas labai gerą žmogų – Liavona. Jis tuo metu sunui pastatė namo dežutę ir priejo prie elektros instaliacijos, čia Olegas taip įtikinamai kalbėjo apie elektrą, kad jam davė avansą medžaigoms žinojau, kad jį reikia administruoti, nes Olegas nėra savarankiškas, supirkome medžiagas, ir Olegas pradėjo dirbti, iš pradžiu aš jį atveždavau ir palikdavau ten, bet po kiek laiko jis pradėjo pats atvažiuoti su dviračių ir dirbti savarankiškai, pats pirko medžiagas. Aš buvau patenkintas mano psichologiniai užsiemimai davė rezultatą. PAsijutau kaip geriausias psichologas, iš nevykelio padariau verslininką 🙂 Bet džiaugtis buvo per anksti: viena diena aš sužinojau, kad jis nebedirba, kai pasidomėjau kas atsitiko, išgirdau atsakymą: „Dukros žiurkėnas susirgo“. Dvi savaites jis slaugė tą žiurkėną, paskui dar dvi savaites laidojo. Liavonas nusprendė netinkuoti namo prieš žiemą, tam, kad nesikauptų drėgmė. Olegas gavo laiko iki pavasario. Jis nuolat žadėjo atvažiuoti ir užbaigti darbą, bet taip ir neatvažiavo. MAno atostogos buvo ribotos, ir as negalėjau pabaigti jo darbo, visa vasara Olegas žadėjo atvažiuoti, gyvenau kitame Lietuvos gale ir atvažiuoti galėjau tik savaitgaliais, atveždavau Olegą į darbą bet jis ten tik pasitrindavo ir nieko nenuveikdavo. Galu gale Liavonui nusibodo laukti ir jis užtinkavo sienas, laidai visi pasislėpė ir atsekti kur koks laidas eina pasidarė sunku.

Galu gale paemiaiu atostogas, tvirtai nusprendęs pabaigti tą darbą. Olegas isteriškai manę kaltino, kad noriu pasiimti jo pinigus, sakė, kad jei aš pradėsiu ką nors daryti su tais laidais jis nebeateis į šitą objektą. Žadėjo, kad pabaigs.  Pirma karta mačiau tą žmogų tokį, jis grasino, rėkė , kaltino mane, sakė kad kita savaitę padarys. Jis kaltino santechnikus, kurie ten dirbo, ir pradangino jo schemas, kurias jis nupiešė, bet nematė savo kaltės, tame, kad metus nesugebėjos pabaigti darbo.

Kažkaip norėjosi juo tikėti, bet tvirtai nusprendžiau užbaigti šitą gedingą savo aplaidumą – neturėjau jam leisti dirbti, ir geras žmogus dėl manęs patyrė nepatogumų. Galų gale po dviejų savaičių darbo pabaigiau aš tą instaliaciją ir uždegiau šviesą.

Olegas mane aišku kaltino, kad aš tarnauju pinigams, kad aš jį apgavau, nors jis ne tai ,kad ne rodė iniciatyvos, bet visokeriopai priešinosi tam darbui. Pasakyčiau, kad jis piktybiškai, nieko nedarė.

Visokiose žurnalose luzerius apibudina vienodai: kaltina kitus dėl savo problemų, nuolat skundžiasi ir.t.t Tokius kriterijus galima pritaikyti daugumai žmonių, visi mes kartais pasiskundžiame, kartai ką nors apkaltiname, tingime. Bet tai yra ne tas.

Tikras luzeris tai ne vargšas žmogelis, kuriam nesiseka. Tai amoralus niekšas, kuris nenori dirbti, ir tau draugas tik tada, kai jam iš tavęs kažko reikia, bet kai jis turi kažką padaryti TAU, jis suras tūkstantį pasiteisinimų ir atsikalbėjimų, kad tik nieko neveikti, jis TAVE kaltins, ir nesvarbu, kad jo kaltinimai net nelogiški, ką tik išgalvoti buki, jis kaltins TAVE nepriklausomai nuo to kiek TU dėl jo padarei.

Aš neapsimetu durneliu , tam kad išvengti atsakomybės, o luzeris apsimeta tokiu idiotu, kad nei vienam žmogui nesinorės iš jo ką nors reikalauti. Bet iš tikrųjų jis nedurnas, ir nevargšas, ir neskriaudžiamas. Jis piktybinis išnaudotojas, kuris tavę išnaudos ir tuoj pat apkaltins.

Kai mes kartu dirbome, ir manę ir jį aprėkdavo viršininkas, bet aš visiškai nejaučiu jokiu neigiamų emocijų tiem žmonėm, jie dirbo savo darbą, kabinėdamiesi prie manęs jie mane pavertė superiniu darbuotoju, disciplinavo.

Bet jis bent kartą per dieną paminėdavo Algį ir Vidmantą, ir išvadindavo juos visokais žodžiais.

Kaip nuo luzerio apsisaugoti? Nuo tokio Olego apsisaugoti nėra sunku jei žmogus turi bardaka darbe, šeimoje, namie ir su pinigais. Jis yra gerai matomas ir atpažistamas, tačiau toks pat Olgas kuriam yra 25 metai, gali atrodyti gana patrauklai: moka bendrauti, aktyvus, savimi pasitikintis. Jauname amžiuje luzeris nedaug skiriasi nuo pradedančio milijonieriaus 🙂 Lieka tikėtis, kad jus jo nesutiksite.