Ar tikrai Lietuvoje trūksta inžinierių?

Žiniasklaidoje nuolat atsiranda straipsniai apie tai kaip sunku surasti gerą darbuotoją, ir kaip daug jiems pasiruošę mokėti darbdaviai. Bet ar tai yra teisybė? Žiniasklaida niekada labai nepasitikėdavau, o po straipsnių bangos apie lobstančius diplominių darbų rašytojus ir turtus kraunančius repetitorius, verta abėjoti net ir neutraliais straipsniais.

Kaip žinome, jau daugelį metu vyksta informacinė kampanija skirta technikos specialybių populiarinimui. Kadangi pats esu technikos specialybių atstovas, nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi kaip darbuotojo ir kaip darbdavio.

Prieš pusę metų priemiau į darba vyr. energetiką, darbo pobudis: remontuoti, konstruoti, užsakyti ir organizuoti. Nepasakyčiau, kad man trūktų kandidatų, jų buvo ir gana nemažai – tikrai turėjau iš ko rinktis. Visų dirbančiųjų kandidatų atlyginimai buvo nuo 400 iki 800€.  Jei svarstote ar verta tapti taip geidžiamu automatikos specialistu pagalvokite, ar jums tinka toks atlyginimas? Turiu paminėti šios profesijos pavojingumą, kaip sau taip ir kitiems. Pavojus sau, – tai elektros smugiai, kurių neįmanoma išvengti dirbant su elektrą, 99.9% elektros smugių žmogaus gyvybės neatima, tačiau gerokai apgadina širdį. Pavojus kitiems gali kilti dėl tavo klaidos, arba ir be klaidos. Už tai galima ir į kalėjimą atsisėsti.  Karta kai dirbau viename fabrike (buvau atsakingas už elektros ūkį) kažkokie balvonai darbininkai nulaužė šviesos jungiklį ir jo vietoje liko tik pliki laidai. Tamsoje labai patogu buvo ieškant jungiklio griebti už tų laidų. Man pasisekė, kad ne tik manes ne papurtė, bet ir buvau pirmas toje vietoje, jei ten praeitų kokia nors moteriškė tikrai gyva neliktų. Tai yra pavyzdys, kaip ant lygios vietos galėjau gauti baudžiamąją byla ir ilgai tampytis po teismus.

Be to technikos darbuotojams dažnai kiša pasirašymui visokius sutikimus iš sėrijos „atsakingas už“. Blogiausia būti atsakingam už priešgaisrinę saugą. Tada reikia maitinti nepasotinamus gaisrinius inspektorius, ir mokėti baudas, už neteisingus atstumus tarp stelažų, už kompiuterio laidą, kuris nepritvirtintas prie sienos (nors tai nešiojamas kompiuteris).

Taip, taip, kiekviena karta prieš inspektoriaus apsilankyma, teko atjunginėti kompiuterių laidus (net pelės su klaviaturomis buvo slepiamos), nes „laidai turi būti pritvirtinti prie sienos, ir neturi kabėti“.

Tos visos taisyklės teoriškai yra surašytos atitinkamose teisiniuose dokumentuose, tačiau tie svarbiausi reikalavimai, dėl kurių kabinasi inspektoriai niekur nesurašyti, ir kai prašai nurodyti taisyklės šaltinį jie atsako „taisyklėse parašyta“ arba „baudos gal nori už nežinojimą?“. Bet ant jų pikti negalima. Valstybė jiems nustato baudų surinkimo planą ir jie turi jį įvykdyti.

Bet ne viskas taip blogai, gaisriniai inspektoriai lankosi maždaug kartą per metus, ir dabar ateina kiekviena kartą vis naujas (korupcijos prevencija). Todėl tas stresas yra labai trumpalaikis.

Kokios yra algos perspektyvos? Šiuo metu dirbant Vilniuje galima gauti standartiškai apie 1000€ , retais atvėjais iki 1500€ bet tai jau riba virš kurios darbdaviai nemoka iš principo.

Palyginimui prastas pardavimo vadybininkas kuris sugeba nors kiek parduoti gauna apie 2000€ + firmos automobilis ir kūras (alga nurodau į rankas),  o vidutiniškas vadybininkas gali gauti ir 4 ir 5 tūkstančius + tas pats automobilis ir procentas nuo pardavimų. Pardavimuose alga yra neribota, todėl žmonės ten ir eina, o technikos specialistai dažniausiai gauna standartinius atlyginimus kuriu kelti darbdaviai neskuba.

Pardavimų vadybininkas išeinant iš darbo gali išsinešti ir klientus, todėl darbdavys bijo, kad išėis pardavėjas, ir moka jam tiek kiek tas reikalauja. O išėinant iš darbo inžinieriui, jo vietą užima kitas ir niekas nejaučia jokių nuostolių.

Taip, kokiam nors jaunuoliui nurodytos inžinierių algos gali atrodyti patrauklios, bet jos geros tik jei neturi šeimos, turint vaikų tos algos nebeužtenka.

Dabar parašysiu kaip „lengva“ gauti darbą, šiaip kai nereikia tai darbo pasiūlymų tikrai yra, bet kai reikia susirasti darbą, visi kaip susitarę tave ignoruoja. 2016 metų pradžioje trys mėnesius siuntinėjau CV, išsiunčiau apie 40 vnt. bet negavau nei vieno atsakymo. Dauguma darbo skelbimų buvo netikri – skelbimas yra o darbo niekas nesiūlo. Įdarbinimo agenturos taip surenka CV į savo duomenų bazę. Tie skelbimai kurie buvo tikri, į CV net nereagavo. Turėdamas tokią patirtį aš suabejojau, ar tikrai Lietuvoje trūksta specialistų? Darba galu gale gavau, vienas darbdavys vis dėl to paskambino.

Bet gyvenyme taisyklių nėra, kai kas ilgai ieško savo vietos, o kai kas gauna iš karto. Jei technikos sritis jums atrodo patraukli, tai tikrai verta dirbti toje srityje, bus įdomu ir linksma 🙂

 

Nuo ko priklauso karjera? Kaip tampa vadovais?

Karjera priklausyti gali nuo labai skirtingų  ir netgi nuo priešingų veiksnių. Jeigu jau skaitai šį straipsnį, karjera tau rupi ir tu jos nori. Bet yra kažkas dėl ko abėjoji arba jaudiniesi ar net bijai. Bijoti neverta. Tiesiog reikia žinoti viena dalyka: jei pasaulyje gyventu vien Bilai Geitsai, tai jie visi tikrai nebūtų vadovais. Būtų Bilas Geitsas padavėjas, Bilas geitsas vairuotojas, virėjas ir t.t. Ir jie visi turėtų Bilą geitsą vadovą, kuris turėtu savo vadovą ir .t.t. Visi netaps vadovais, ir kuo aukščiau tuo kelias link karjeros yra siauresnis. Reikia tai žinoti.

Iš vieno turtuolio girdėjau įdomią frazė… Pokalbis buvo sovietmečiu ir tas turtuolis dar nebuvo turtuolis. Kažkas kalbėjo apie žmogų kuris „visą gyvenymą atidavė gamyklai, o buto (iš gamyklos) taip ir negavo“. Turtuolis pasakė : „Viskas priklauso nuo to kokius tikslus turi žmogus. Jei žmogus turi tikslą gauti būtą, jis jį gaus, o jei tikslas yra atiduoti gyvenyma gamyklai taip ir bus.“

Man žiauriai nepatinka tokie žodžiai, nes savyje pamatau tą žmogų kuris  atiduoda gyvenymą gamyklai.

Taigi svarbiausiayra žinoti tikslą. Karjera tai tikslas. kiti dalykai tai tik priemonės tam tikslui įgyvendinti. Turbut girdėjote frazę: „laižo subinę viršininkui“. Šiuo atvėju subinės laižymas tai ne tikslas 🙂 , o priemonė.

Nuo ko priklauso karjera? Kaip tampama vadovais?

  1. Atsitiktinai – neveltui įrašiau tai kaip pirmą punktą. Atsitiktinumas yra visada, ypač dabar, kai vadovų atranką daro 18-metes merginos iš įdarbinimo agenturos. Bet reikia prisiminti, kas atsitiktinumas tai desningumo forma.
  2. Dėl to kad aktivus (ne tik darbais, bet ir žodžiais) – tokius dažnai pastebi ir jie labai visur lenda.
  3. Dėl to, kad debilas – dažnai vadovai nenori priiminėti žmonių protingesnių už save. Jei valytoja blogai valo, tai matosi iš karto, bet vadovų darbo rezultatai aiškėja ne iš karto ir debilas gali vadovauti gana ilgai, kol bus išvarytas, bet gavęs patirties, jis gali sekmingai įsidarbinti kitoje vietoje, ir už geresnį atlyginimą. Debiai dažniausiai kaupiasi tose vietose kur nevyksta pokyčiai, o vyksta visiška rutina. Debilai mėgsta šiltas vietas, o kai šiltų vietų nėra jie kantriai kaip erkės laukia savosios. Ir gali tik stebėtis, kaip greitai jie stengiasi užimti ką tik sušilusią vietą. Toliau skaitydami sužinosite kas gi sušildo tas vietas 🙂
  4. Dėl to, kad susitvarko. Priešingybė debilams. Susitvarkantys (dažniausiai jie būna protingi)  tampa vadovais tose vietose kur vyksta aktyvūs veiksmai arba pokyčiai ir nėra šiltų vietų. Ten reikia proto, ryžtingumo, drąsos, idėjų ir darbštumo. Ten kur reikia pastatyti gamyklą, sukurti produktą , perdaryti procesą – debilai ten nelenda – jie bijo. Ten iškyla  tik tie kurie gali, žino ir nebijo. Dėje, kai darbas yra padarytas, ir lieka rutininiai darbai tokie vadovai dažnai yra šalinami ir jų vietą užima debilai. Kodėl? Kai nėra iššukių jie neranda sau vietos, be to jie būna nepatogūs savo iššukių jie neranda sau vietos,  viršininkams, nes per daug pasitiki savimi ir per daug žino apie darbą, ir gali lengvai pakeisti savo viršininką. Tai tas retas atvejis kai „gyvenimas gamyklai“ ir „butas“ pasiekiami tuo pačiu keliu.
  5. Dėl to, kad nemoka dirbti. Jeigu žmogus gerai dirba ir yra naudingas, jis ir dirbs visą laiką tą patį darbą. Tokie vadovai gimsta taip: įmonė plečiasi ir reikia sąndelininko, laikinai į tą vietą pastatomas darbuotojas kuris nėra naudingas dirbant atsakingą darbą (lėtas, tingus, sunkiai galvoja), Laikui bėgant jis ten pritampa, o sąndelis plečiasi. Ir priimamas dar vienas sąndelininkas. Aišku, kad senas darbuotojas tampa jo viršininku. Plečiantis sąndeliui jis tampa tikru vadovu. O jo nepakeičiamas ir darbštus buvęs kolega taip ir toliau puikiai dirba  savo kvalifikuotą darbą.

Štai ir viskas 🙂 Ir tarp šių punktų nėra tokių kaip: protingas, gražus, moka, žino, išsilavinęs, griežtas, kompetetingas, sąžiningas arba darbštus.

  • Bet kurio atveju darant karjerą reikia įdėti pastangų, tos pastangos turi priklausyti nuo tavo asmenybės.
  • Ieškant darbo reikia pateikti savę kaip vadovą (o ne kaip inžinierių, vadybininką, mechaniką ar dar ką nors.)
  • Kuo aukštesnės pareigos tuo siauresnis kelias karjerai
  • Vadovu gali tapti bet kas
  • Tam, kad buti vadovu tu neturi buti kažkoks kitoks. Elkis taip kaip reikia, o ne kaip tavo buvęs vadovas, nes Tu tai ne Jis.
  • Nelauk paaukštinimo, ir negalvok apie jį tiesiog buk pasiruošęs tai progai.
  • Jei tenka rinktis: atlyginimas ar karjera – rinkis karjera.
  • Vadovu buti nesunku, sunku juo tapti.
  • Ar tavo tikslas – gerai atliktas darbas ar gauti paaukštinimą dėl gerai atlikto darbo?
  • Net jei esi visiškas balvonas kandidatuok į vadovo poziciją, gal butent dabar jiems reikia balvono.
  • Jei dėl laikino vadovo darbo, reikia palikti pastovų pavaldinio darbą, kuriame daugiau moka…. PALIK.

 

 

 

 

 

 

Svajonių darbuotojas – koks jis?

  1. Lietuvoje trūksta darbuotojų ir įmonės kovoja dėl gerų darbuotojų.
  2. Darbą susirasti yra neįmanoma, o jei ir pavyksta atlyginimas yra žeminantis.

Mes iš mokyklos laikų pripratome, kad, jei du teiginiai prieštarauja vienas kitam , tai vienas yra teisingas, o kitas klaidingas. Pabaigus mokykla niekas mums dvejetų neberašo, todėl mes patys galime spesti kuris atsakymas teisingas o kuris ne, arba sukuriame trečią atsakymą.

Realybė yra tokia, kad tam pačiam žmogui gali buti teisingi ir abu variantai, tik skirtingu laiku. Pradžiai pažiūrekyme, koks gi yra tas geras darbuotojas kurio visiems taip truksta? O tada patikrinsite kuris iš dvieju teiginių jums labiau tinka.

Tai kokio gi darbuotojo nori darbdaviai?

Aš dirbu jau 10 metų!!!! Aš viską moku !!!!! Aš turiu aukštąjį !!!!!!!

Taip sako darbuotojai, kurie prašo didesnės algos. Ar tai yra priežastis mokėti daugiau? Ne! Tuo labiau, kad net ir labai geri darbuotojai retai sulaukia algos padidinimo.

Ką gi trui mokėti darbuotojas, kad darbdavys sutiktų už jį mokėti daugiau?

  1. Išmanyti savo darba, – bet vien to neužtenka, darbuotojas turi dar ir kruopščiai
  2. dirbti savo darbą, kurį jis išmano. Bet ir to neužtenka! Darbuotojas turi sugebėti
  3. “priimti” užduotį ir dažniausiai kelias nesuderinamas užduotis vienu metų, ir neasakyti “tai kaip aš padarysiu jei tu man aną liepei daryti”, o tam reikia
  4. mokėti pasirinkti prioritetus ir planuoti savo laiką. Taip pat darbuotojas turi mokėti
  5. savarankiškai pradėti, įvykdyti ir pabaigti darbą. Niekas gi nenori samdyti auklės, kuri nuolat sakys “dirbk vaikeli, dirbk, kitaip algos negausi”. Štai tiek užtenka, kad butum geru darbuotoju. Kas parašyta toliau daro tave super geru darbuotojų.

 

  1. Visada reikia pabaigti darbą,jei tam reikia pasilikti po darbo, – pasilik. Negalima viską mesti ir išėiti namo, ypač jei darbas yra skubus ir svarbus. Jei prašo atvažiuoti šeštadienį – atvažiuok.

 

  1. Susirask darbą pats, nelauk kol tau parodys. Darbe nėra “ne tavo problemos”. Nesvarbu, kad tavo vadovas nesužinos, kad tu kažką padarėi. Daug blogiau, jei jis sužinos, kad tu nepadarei nors ir žinojai.

O dabar super taisyklė:

  1. Reikia žinoti savo įdarbinimo tikslą !!!!Ar žinai dėl ko tu esi įmonėje? Kokia yra tavo paskirtis darbe? Ko iš tavęs tikisi vadovas? Dirbant Škotijos fabrike pirmus pusė metų nuolat gaudavau pizdakų už tai, kad: nesilaikiau tasyklių, neregistravau savo darbų kompiuteryjė, nepranešdavau viršininkui apie tai, kad pabaigiau darbą, ir apskritai už viską prie ko tik galima prikibti. Buvo vaikinai, kurie pizdaku negaudavo ir dirbo pagal taisykles. Bet kai atėjo laikas mažinti išlaidas ir atleidinėti žmones, darba praradau ne Aš, o tie tvarkingi vaikinai kurios man nuolat rodė kaip pavyzdį. Kodėl??? 🙂 Tiesiog aš žinojau, kad esu priimtas ne tam, kad lakyčiausi taisyklių, o tam, kad fabrike nenutruktų gamyba !!! Viršininko pareigos priversti mane laikytis disciplinos, bet jo tikslas, padaryti darbą, kuris turi buti atliktas. Aš tą darbą atlikdavau. Ir geras tas darbuotojas, kuris padaro darbą, o ne tas, kuris paaiškins dėl kokios tasyklės darbas negali buti atliktas.

čia taisyklė tiems kurie nori karjeros:

  1. Reikia kurti teigiamą įmonės įvaizdį ir pasaulėžiūrą.Ką galima sakyti o ką ne? „Kodėl man neleidžia sakyti tiesos“? Atsakingas darbuotojas turi kurti teigiamą atmosferą. Jokių patyčių, jokių “debilas vadovas”, jokių man/tau už tai nemoka – jokios “tiesos”. Tame pačiame fabrike kaip ir Aš dirbo ispanas Pedro, labai protingas ir dirbo jis gerai (irgi žinojo savo įdarbinimo tikslą), ir žmogus buvo geras, tik vienas mažas trūkumas: “This job is shit” sakė jis visiems iš eilės :). Oficialiai jis buvo atleistas už saugos taisyklių nesilaikymą, bet visi suprato už ką. Nesvarbu kas yra tiesa, o kas yra melas, – informacija gali buti arba naudinga arba žalinga. Ir darbe, ir po darbo ir apie darbą reikia skelbti tik naudingą informaciją. Kokia nauda iš „tiesos“, jei dėl jos darbuotojai jausis nelaimingi ir išėis iš darbo? Nuo to nebus geriau nei darbuotojams nei darbdaviui. Todėl darbe reikia kalbėti tik teisingą tiesą ir palakyti lojalumą įmonėi, o ne sakyti: “aš tavo vietoj to nedaryčiau, tegul algą kelia, o paskui reikalauja”.

 

Gavosi 9 super darbuotojo taisyklės, taip ir norisi prirašyti 10-tą. Tik kokia ji turėtų buti? Gal tokia:

 

  1. Reikia žinoti kiek tu turi laiko, ir kiek tas laikas vertas.Jei tu 16 valandų darėi darbą kuris kainuoja 3 € , niekas taves nepagirs, nebent toks pat idiotas. Tau darbdavys moka algą ir tikisi, kad už tuos pinigus jis gaus daug didesnės naudos. Todėl valdyk savo laiką!!!! Nesikrapštyk per ilgai bet ir ne skubėk.

 

Štai toks darbuotojas yra geidžiamas visų darbdavių, o jei jis dar ir algos didelės nereikalauja tai toks žmogus yra aukso vertės.

Bet niekam nereikia tokių darbuotojų kuire:

– viską moka, bet nieko nedaro,

– dirba 20 metų, bet nieko nesugeba,

– turi aukštąjį išsilavinimą, bet debilai,

– visus kritikuoja, o patys nieko nedaro,

– daug dirba, bet nieko nepadaro,

– daug padaro, bet to nereikia,

– daug mokina, bet patys neišmoksta,

– viska moka paaikinti bet nieko nenori padaryti,

-Viskuo nepatenkinti,

-Nuolat klausia “tai kiek man dabar mokės, čia jau papildomas darbas gaunasi” nors jie ir savo darbo nepadaro.

-Sako “man už tai nemoka” arba “ne mano problema”

Šios taisyklės ne šiaip išgalvotos per 10 minučių kaip dauguma internetių įdomybių tai yra mano klaidų ir pergalių, kilimų ir kritimų rezultatas. Gal parašiau nelabai aiškiai, bet norėjau padėti jums, ir bučiau dėkingas jei perskaitydami šį straipsnį komentaruose įmestumete dar porą naudingų taisyklių 🙂

 

Koks darbas jums pasiseks?

Koks turi būti, kad gautum svajonių darbą?

Tai koks gi? Raštingas? Darbšus? Išsilavinęs? Pabandykime atsakyti. Visu pirma – darbuotojas turi atitikti darbo vietą, į kurią jis pretenduoja. Kai darbuotojas ieško “kokio nors ” darbo, jis tokį ir gauna, ir darbdavys jam moka “kokį nors” atlyginima.

Iėškant darbo svarbu žinoti koks ESI, tada žinosi kokio darbo TAU reikia. O kokie būna darbai?”

Kai laikiau mūrininko egzaminą vienam mokiniui mokytojas pasakė “Kai klausia “kokie būna?” atsakinėk “skirtingi būna” protingiau atrodysi :)”

Jau žinome , kad darbai būna skirtingi 🙂 Pabandykime sudaryti trumpą sąrašiuką. Iš toliau pateikiamo sąrašo pasirinkite po vieną.

Visus darbus galima suskirstyti į dvi grupes pagal įvairius bruožus:

  1. Projektiniai ir rutininiai.

Projektiniai – tai darbai kurie turi pradžią ir pabaigą: pastatėi namą, išgydėi lygonį, sukurėi naują produktą, parašėi knygą, parašei programą ir t.t. Tokių darbo vietų yra mažiau, ir gauti tokį darbą yra daug sunkiau negų rutininį.

Rutininiai – tai darbai, kur tu nuolat kažką darai ir vis tą patį ir jokios pabaigos nesimato. Tai kasininkas, pakuotojas, valytojas, troleibuso vairuotojas, buhalteris ir t.t.

Nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priklausote, jus galite gerai uždirbti. Svarbiausia yra tinkamai įvertinti savę – kuriam darbu tinkate. Nes sekmė jus lydės tik tada kai darba darysite su malonumu, o tai reiškia be didelių pastangų.

  1. Taip pat darbus galime skirstyti į vietinius ir keliones

Vietinis, – tai darbas vienoje vietoje, kai kiekviena diena nakvojate savo namuose pvz autošaltkalvis, operatorius, troleibuso vairuotojas.

Kelionės – nuolatinės komandiruotės, kelionės, kai nakvojate mašinoje arba viešbutyje toli nuo namų. Pvz.: furistas, garantinio aptarnavimo inžinierius, marketologas.

Abu variantai gali būti gerai apmokami, čia tik jūsų pasirinkimas: kelionės ar sedėjimas. Ne kiekvienas gali nuolat važinėti po pasaulį, o jei ir gali, tai jo antroji pusė gali kelti pavydo scenas.

 

  1. Skirstymas pagal kontaktą su žmonėmis

Bendravimas – nuolat susitikti ir kalbėtis su žmonėmis, kreiptis į kitus žmonės jieškoti informacijos arba prekių. Tai yra : žurnalistai, vadybininkai, direktoriai, pardavėjai ir t.t.

Izoliacija – dirbti atskirai arba pastovioje komandoje, kur visus pažistate. Pvz. : programuotojas, elektronikas, mechanikas ir.t.t

 

Taip pat matome, kad abiejose kategorijose galima buti sekmingu specialistu, jaustis gerai ir daug uždirbti. Vis arčiau prieiname prie išvados, kad jūsų asmenynės savybės neturi įtakos jūsų sėkmėi. Ir tik tinkamai pasirinkta veikla atneš jums laimę.

 

  1. Dar suskirstysime į statinį ir dinaminį:

Statinis – turi darbo vietą, ten ir sėdi: pvz. Kasininkas, administratorius, sargas, buchalteris, banko darbuotojas.

Dinaminis – nuolat kažkur valkatauji ir niekas griežtai nekontroliuoja kur tu turi būti šiuo metu (nebent skubus darbas).  Remontininkas, vadovas, inspektorius, taksi vairuotojas.

 

Ir vėl mes matome, kad vienos iš šių grupių pasirinkimas niekaip nagali būti ‘geras’ arba ’blogas’.

Praktiškai galima tokius darbų kriterijus susigalvoti pačiam, atsižvelgiant į savo poreikius. Įrašysiu dar vieną kriterijų pagal kuri skirstysime darbus:

 

  1. Fiziškai sunkus arba lengvas.

Sunkus – neaiškinsiu, nes ir taip aišku: statybininkas, suvirintojas ir t.t.

Lengvas – programuotojas, architektas.

 

Fizinis aktyvumas darbe irgi neįtakoja ar jus uždirbsite daug ar mažai. Geriausia yra, kai darbe yra šiek tiek fizinio krūvio, tada jus geriau jaučiates, ir geriau užmiegate :).

Toliau galima skirstyti į vadovas/nevadovas, atsakingas/neatsakingas, išsilavinęs/neišsilavinęs, vyras/moteris, alga fiksuota/nuo rezultatų ir gaugybę kitų parametų.

Ir galu gale jus turėsite darbo apibūdinimą pvz.: projektinis, kelionės, izoliacija, dinaminis, sunkus, ne vadovas,  atsakingas, alga nuo rezultatų ir t.t. Ir su tokais kriterijais gausite darbą : “namų statyba Norvegijoje”. Ir busite laimingas :). Bet tai priklauso tik nuo jūsų.

Gauname išvadą, kad gerai uždirbti ir turėti mėgstamą darbą jus galite ir nebūdami komunikabilus, ir nemokėdami dirbti komandoje, ir nemokėdami nuolat kruopščiai dirbti…. Jums lieka tik tinkamai įvartinti save ir iėškotis darbo toje srytyje kuri jums tinka labiausiai. Sekmės!!!

p.S. šis straipsnis yra mano 15 metų darbo patirties, sekmių ir nesekmių rezultatas. Išbandžiau tai ant savęs ir keliu savo draugų. Veikia!!! 🙂