Ar tikrai Lietuvoje trūksta inžinierių?

Žiniasklaidoje nuolat atsiranda straipsniai apie tai kaip sunku surasti gerą darbuotoją, ir kaip daug jiems pasiruošę mokėti darbdaviai. Bet ar tai yra teisybė? Žiniasklaida niekada labai nepasitikėdavau, o po straipsnių bangos apie lobstančius diplominių darbų rašytojus ir turtus kraunančius repetitorius, verta abėjoti net ir neutraliais straipsniais.

Kaip žinome, jau daugelį metu vyksta informacinė kampanija skirta technikos specialybių populiarinimui. Kadangi pats esu technikos specialybių atstovas, nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi kaip darbuotojo ir kaip darbdavio.

Prieš pusę metų priemiau į darba vyr. energetiką, darbo pobudis: remontuoti, konstruoti, užsakyti ir organizuoti. Nepasakyčiau, kad man trūktų kandidatų, jų buvo ir gana nemažai – tikrai turėjau iš ko rinktis. Visų dirbančiųjų kandidatų atlyginimai buvo nuo 400 iki 800€.  Jei svarstote ar verta tapti taip geidžiamu automatikos specialistu pagalvokite, ar jums tinka toks atlyginimas? Turiu paminėti šios profesijos pavojingumą, kaip sau taip ir kitiems. Pavojus sau, – tai elektros smugiai, kurių neįmanoma išvengti dirbant su elektrą, 99.9% elektros smugių žmogaus gyvybės neatima, tačiau gerokai apgadina širdį. Pavojus kitiems gali kilti dėl tavo klaidos, arba ir be klaidos. Už tai galima ir į kalėjimą atsisėsti.  Karta kai dirbau viename fabrike (buvau atsakingas už elektros ūkį) kažkokie balvonai darbininkai nulaužė šviesos jungiklį ir jo vietoje liko tik pliki laidai. Tamsoje labai patogu buvo ieškant jungiklio griebti už tų laidų. Man pasisekė, kad ne tik manes ne papurtė, bet ir buvau pirmas toje vietoje, jei ten praeitų kokia nors moteriškė tikrai gyva neliktų. Tai yra pavyzdys, kaip ant lygios vietos galėjau gauti baudžiamąją byla ir ilgai tampytis po teismus.

Be to technikos darbuotojams dažnai kiša pasirašymui visokius sutikimus iš sėrijos „atsakingas už“. Blogiausia būti atsakingam už priešgaisrinę saugą. Tada reikia maitinti nepasotinamus gaisrinius inspektorius, ir mokėti baudas, už neteisingus atstumus tarp stelažų, už kompiuterio laidą, kuris nepritvirtintas prie sienos (nors tai nešiojamas kompiuteris).

Taip, taip, kiekviena karta prieš inspektoriaus apsilankyma, teko atjunginėti kompiuterių laidus (net pelės su klaviaturomis buvo slepiamos), nes „laidai turi būti pritvirtinti prie sienos, ir neturi kabėti“.

Tos visos taisyklės teoriškai yra surašytos atitinkamose teisiniuose dokumentuose, tačiau tie svarbiausi reikalavimai, dėl kurių kabinasi inspektoriai niekur nesurašyti, ir kai prašai nurodyti taisyklės šaltinį jie atsako „taisyklėse parašyta“ arba „baudos gal nori už nežinojimą?“. Bet ant jų pikti negalima. Valstybė jiems nustato baudų surinkimo planą ir jie turi jį įvykdyti.

Bet ne viskas taip blogai, gaisriniai inspektoriai lankosi maždaug kartą per metus, ir dabar ateina kiekviena kartą vis naujas (korupcijos prevencija). Todėl tas stresas yra labai trumpalaikis.

Kokios yra algos perspektyvos? Šiuo metu dirbant Vilniuje galima gauti standartiškai apie 1000€ , retais atvėjais iki 1500€ bet tai jau riba virš kurios darbdaviai nemoka iš principo.

Palyginimui prastas pardavimo vadybininkas kuris sugeba nors kiek parduoti gauna apie 2000€ + firmos automobilis ir kūras (alga nurodau į rankas),  o vidutiniškas vadybininkas gali gauti ir 4 ir 5 tūkstančius + tas pats automobilis ir procentas nuo pardavimų. Pardavimuose alga yra neribota, todėl žmonės ten ir eina, o technikos specialistai dažniausiai gauna standartinius atlyginimus kuriu kelti darbdaviai neskuba.

Pardavimų vadybininkas išeinant iš darbo gali išsinešti ir klientus, todėl darbdavys bijo, kad išėis pardavėjas, ir moka jam tiek kiek tas reikalauja. O išėinant iš darbo inžinieriui, jo vietą užima kitas ir niekas nejaučia jokių nuostolių.

Taip, kokiam nors jaunuoliui nurodytos inžinierių algos gali atrodyti patrauklios, bet jos geros tik jei neturi šeimos, turint vaikų tos algos nebeužtenka.

Dabar parašysiu kaip „lengva“ gauti darbą, šiaip kai nereikia tai darbo pasiūlymų tikrai yra, bet kai reikia susirasti darbą, visi kaip susitarę tave ignoruoja. 2016 metų pradžioje trys mėnesius siuntinėjau CV, išsiunčiau apie 40 vnt. bet negavau nei vieno atsakymo. Dauguma darbo skelbimų buvo netikri – skelbimas yra o darbo niekas nesiūlo. Įdarbinimo agenturos taip surenka CV į savo duomenų bazę. Tie skelbimai kurie buvo tikri, į CV net nereagavo. Turėdamas tokią patirtį aš suabejojau, ar tikrai Lietuvoje trūksta specialistų? Darba galu gale gavau, vienas darbdavys vis dėl to paskambino.

Bet gyvenyme taisyklių nėra, kai kas ilgai ieško savo vietos, o kai kas gauna iš karto. Jei technikos sritis jums atrodo patraukli, tai tikrai verta dirbti toje srityje, bus įdomu ir linksma 🙂

 

Kaip valdžia mus nutildo?

Mums sako, kad esame laisvi ir galime turėti savo nuomonę, sakyti ką galvojame ir daryti ką norime. Ar taip yra iš tikrūjų?

Teoriškai taip, niekas mums tiesiogiai nenurodinėja ką mes turime daryti ir kaip mes turime apsirengti ir apsikirpti. Mada diktuoja drabužius ir šukuosenas, bet tai ne viskas kas gali būti madinga. Madingos būna idėjos, gyvenimo stiliai ir elgesis. Visi girdėjome tokią frazę: „kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį“. Dabar parodysiu labai gyvenimika ir smulkų pavyzdį kaip tai veikia.

Dauguma Lietuvos piliečių pastebėjo neadekvačiai išaugusias ir dar augančias kainas. Prisimenate, kokia soc. tinkluose buvo nepasitenkinimo banga po Euro įvedimo. Valdžiai tai nepatinka. Bet, ką gali padaryti valdžia, kad žmonės taip nekalbėtų, bent jau viešai?  I pagalbą ateina sena manipuliavimo priemonė – statistika. Prieš keleta metų buvau sutikęs seną pažistamą ir jis pasakė, kad vadovauja statistikos agentūrai. Jis ilgai ir aptakiai pasakojo kuo užsiima  jo agentura, kol aš patikslinau: „žodžiu jus ruošiate žmones suklastotiems rinkimams?“  Taip ir buvo 🙂

Šiuo atvejų statistika labai geras įrankis. Daug geresnis nei bukas propagandinis kartojimas. Statistika gerai įsimenama ir jos nereikia kartoti daug kartų. Pvz. vos viena karta išgirdę, kad lietuviai išgeria daugiausiai alkoholio niekas to nepamiršta ir progai esant primena.

Taigi kaip statistika gali padėti nuraminti antieurines nuotaikas? Paprastai. Per žinomiausią Lietuvos radiją nuskambėjo trumpas pranešimas : viso teksto neatsimenu, bet esmė tokia, kad labiausiai nepatenkinti išaugusiomis kainomis yra: be aukštojo šsilavinimo, mažai uždirbantys, ir bedarbiai, nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, gyvenantys kaimuose. Ir koks gi žmogus po tokio pranešimo prisipažins, kad jam nepatinka užaugusios kainos? Jis gi ne ubagas kažkoks, kad būtų nepatenkintas !!! Iš karto visi skundai tampa nebemadingi, kiekvienas gi nori būti sekmingu, arba bent jau atrodyti.

Taip pat taip galima nuteikti žmones balsuoti už tam tikrą politinę partiją. Tik reikia sakyti, kad „šiuos“ palaiko inteligentiški, turtingi intelektualai, o „anuos“ smirdantys, geriantys alų iš bambalio nevykeliai. Ir svarbiausias tokio metodo pliusas yra tas, kad niekas nieko lyg ir nereklamuoja, o tiesiog pateikia neutralią informaciją. Kaip jus galvojate iš ko uždirba statistikos agentūros?  Tikrai ne iš apklausų ir savo nuobodžios statistikos publikavimo.

Taip pat yra radijas, televizija, kurioje yra laidos kuriose yra žeminamos kitokios nuomonės. Tokios laidos turi dvejopą poveikį, pašalinami konkurentai ir …..

Yra toks psichologinis efektas: „Jei blogis yra viešai išjuoktas, jis gali testis nebaudžiamai“. Jei politikai nori, kad žmonės pamirštų apie jų nepopuliarų sprendimą, jie per TV išjuokią patys save, tada žmonės nusiramina ir toliau kenčia naujoves.

Turbut šitą efektą pastebėjote darbe, gal turite blogai dirbantį bendradarbį iš kurio visi juokiasi, bet vadovai jo neišvaro? Butent dėl to ir neišvaro, nes jis yra viešai išjuoktas ir jo blogas darbas gali testis nebaudžiamai. Štai geras jums patarimas niekada negalima juoktis iš blogio arba problemos, nes niekas nenorės jos spresti. „Taigi pasijuokėm iš jos, ar to negana?“ 🙂

 

 

Kiti gyvena gerai, o Tau nesiseka?

Žiuredami Feisbukus matote daugybę sekmingų žmonių? Daug sekmingesnių negu jus? Ne tik internete, bet ir gyvenime visi gyvena gerai, o jus ne?

Neskubėkyte jaudintis 🙂 Juk seniai žinome, kad žmogui svarbu ne kaip kokybiškai jis gyvena, bet kaip jis gyvena palyginus su kitais. Jei gyveni nors truputi geriau nei kiti, viskas yra gerai, bet jei kas nors turi nors vieną daiktą geresnį nei tavo – viskas, pasaulio pabaiga.

Šita žmonių savybė leidžia uždirbti milionus, tik ne patiems žmonėms, o įvairių prabangos prekių platintojams. Patys gi žmonės vaikosi daiktų kurie jiems nereikalingi, prarasdami brangų laiką ir galimybes.

Net jei žmonės vertina objektyviai, jie palygina tik savo ir kažkieno dabartinę padėtį. O reikia galvoti ir apie pradines sąlygas. Įsivaizduokime dvi šeimas:
Šeima nr. 1.
Antanui dvi močiutės paliko du butus, ir jis tuos butus nuomoja. Antanas turi žmoną Aiste, kurios tevai mirė ir paliko jai butą ir namą. Jie gyvena name ir nuomoja trys butus Vilniuje. Taip pat jie dirba, abu gauna po 1500€. Vaikų jie neturi ir bendros jų pajamos yra 2800€. Jie leidžia sau keliauti du kartus per metus, turi lizingų pirktas brangias mašinas. Ir dedasi pagiruniškas nuotraukas į Feisbuką. Antanas ir Aiste abudu dirba vyr. specialistais žemėvarkoje, darbo metų jie skaito internėtą ir komentuoja Delfyje. Taip yra dėl to, kad Antano tėvas dirba savivaldybėje ir savo vaikui organizavo šiltą darbą.

Šeima Nr.2.
Bronius dirba gamykloje inžinieriumi, Beata namie augina vaiką. Bronius sunkiai dirba ir gauna 1300€, 1-no kambario buta jie nuomojasi, moka 200€. Visus sutapytus pinigus Bronius išleido garažui, kuriame savaitgaliais verčiasi ratu montažu ir kitu remontu iš to uždirbdamas 200€ per menesį, dabar jis taupo tam, kad nusipirkti kaimyno garažą ir abu garažus sujungti, jis nori pastatyti keltuvą ir išnuomoti darbo vietą iš kurios uždirbs 100€ per menesį. Po to jis pirks sekantį garažą ir plės veiklą. Po 10 metu Bronius turės keleta nuosavų autoservisų, kurie leis jam pasistatyti namą ir gyventi be rūpesčių. Bet dabar jam nuolat truksta pinigų, vaikui perka tik naudotus drabužius, važinėja su 25 metų senumo mašina. Beata nuolat nepatenkinta, ji Broniui sako, kad reikia gyventi kaip Antanas, pirkti normalią mašiną lizingu, pasiimti paskolą namui, pasiskolinti pinigų kelionėms. Sako „mes ubagai“.

O dabar klausimas jums: „Kas yra kietesnis: Antanas ar Bronius?“ Netikiu, kas kažkieno simpatijos atiteko Antanui, nebent tokio pat „Antano“. Taip, Bronius vienareikšmiškai kietesnis, tik jo startinė pozicija buvo daug sunkesnė. Taip pat nepamirškite, kokia yra lengvų pinigu kaina Aistei, – jos tėvai mirė. Ir Beata sakydama, kad nori gyventi kaip Aistė, net nesusimasto, kad tai reiškia prarsti tėvus.

Dabar įveskime trečią šeimą:
Pagal abecėlę šios šeimos vardai turėtų būti iš C raidės, Tegul buna Česlovas ir Cecilija 🙂
Česlovas gauna 600€ cicilija 300€, gyvena su Cecilijos 🙂 tevais. (negaliu be šypsenos šį vardą rašyti).  Tevai padeda auginti dukrą. Česlovas važinėja su BMV 530, kuriai nupirkti jam prireikė 20 000€ paskolos, išsimokėtinai pirktas naujausias išmanusis telefonas, brangiausias kompiuteris, televizorius ir audiosistema bemsui. Drabužius jie perka tik firminėse parduotuvėse, ypač treningus Nike 🙂 . Jokių sąntaupų jie neturi ir džiaugiasi kai jiems trumpam pavyksta išlisti iš skolų, o tada iš džiagsmo prisidaro naujų. Už tai feisbuke pilna nuotraukų dėl kurių jie ilgai sedės skolose. Visi Česlovo bandymai pagerinti savo finansinę padėtį tai pokalbis su uošviu prie butelio, apie tai, kaip Česlovas  nusipirks sklypą ir pasistatys namą. Apie sklypo pirkimą Česlovas pamiršta iš karto, kai jam pervedamas atlyginimas, tada prasideda naujų sesamonių pirkimo maratonas.

Net nežinau, ką čia galima komentuoti, tiesiog pavyzdys palyginimui.  Ir kalusimas bus ne „kuris yra kietas?“ o „kuris eina teisinga kryptimi?“.

Bronius skirtingai nuo Česlovo žino, ką reikia daryti, ir tai daro. Jis puikiai žino ko atsisako dabar ir ką gaus už tai vėliau.

Ar verta Broniui verkti dėl to, kad jo kamynas Česlovas važinėja su brangią mašiną? Ar dėl to, kad buvęs klasiokas Antanas gauna daugiau?

Česlovas bando būti panašus į Antaną, bet jis nesupranta, kad Antanas turi kitą gyvenymą, kitą tėvą, ir kitas pajamas, kurios jam nukrito iš dangaus.  Česlovas didžiuojasi tuo, kad turi brangesnę mašiną nei Antanas, bet Antanas už mašinos lizingą moka iš pinigų gautų už buto nuomą, o Česlovas iš savo sunkiai uždirbtos algos.

Atrodo, keista, kad Česlovas nekopijuoja Broniaus, nors Česlovui kopijuoti reikėtų butent Broniaus elgesį o ne Antano. O čia ir yra esminė Česlovo problema, jis kopijuoja ne žmogų, o žmogaus viršelį. Jis tiesiog negali elgtis kaip Bronius, nes noras pavaidinti sekmingą turtuolį yra stipresnis nei noras būti turtuoliu ir kurti savo gyvenimą o ne gyvenimo pakuotę.

Apibendrinus :

Antanas tai pakuotė su turiniu,

Bronius – turinys be pakuotės  (kol kas),

Česlovas – pakuotė be turinio 🙂

 

Taigi jeigu jums į galvą lenda mintys, kad visiems gerai išskyrus mane, supraskyte, kad jus nežinote, kirie iš tų visų yra „turiniai“ o kurie tik „pakuotės“. Ir jums tikrai nereikia to žinoti. Viskas kas jūms turi rupėti, tai JŪSŲ gyvenimas.