Ką gerti, kad pasveikti?


Prieš pora dešimtmečių girdėjau pasakojimą apie tirpinto vandens naudą organizmui. Per tą laiką kartais pagalvodau, kuo gi naudingas šis vanduo? Iš karto atmesime teorijas apie vandens energiją ir struktūrą, net jei tai ir tiesa – mes neturime galimybės tai patikrinti.

Kuo ypatingas vanduo kuris buvo sušalęs ir atitirpęs?

Kažin ar jis ypatingas :), bet vis dėl to yra keleta savybių kuriomis tas vanduo pasižymi. Priemaišos – dalykas būdingas visiems skysčiams. Pagrindinė priemaiša kurią galima rasti vandenyje – tai kalkės. Lietuvoje vanduo savyje turi labai daug kalkių, tai galima patikrinti pažiūrėjus į savo arbatinuką. Jei jis užkalkėjęs tai vanduo yra per daug kietas ir jųsų organizme gali kauptis kalkės. Tiesa jei arbatinukas svarus tai nereiškia, kad kalkių nėra, tiesios kalkės nusėda prisitvirtinus prie kitų priemaišų, tokių kaip geležis. Ir jei geležies nėra, kalkės pasilieka vandenyje ir keliauja į jūsų organizmą. Taip pat vandenyje kali būti kitų priemaišų neleidžiančių kalkėms nusėsti arbatinuke. Geriausias būdas patikrinti vandenį – tai išgarinti šaukštelį vandens, išgaravus vandeniui pamatisyte kiek jame buvo priemaišų.

O kaip gi pašalinti kalkes iš vandens?

Chemija teigia, kad kalkių nufiltuoti yra neįmanoma ir tai yra teisybė, todėl siūlai nepasitikėti visokiais vandenį valančiais filtrais už didelius pinigus. Daugiausia, ką jie gali padaryti tai „suminkštinti“ vandenį lėtai tirpstanciomis druskomis ir rugštimis. Bet nuo to kalkių mažiau nelieka, jos tik nenusėda arbatinuke o į jūsų kūną vis tiek patenka. Atsikratyti kalkių galima disciliuojant vandenį ir tai yra kol kas patikimiausias būdas. Prisiminkime, kad žmonių ilgaamžiškumo židiniai yra butent kalnuose, kur jie geria nuo kalnų viršunių tekantį vandenį, kuris faktiškai yra disciliuotas.

O prie ko čia tirpintas vanduo?

Ka tik perskaitėme chemijos požiūrį į kalkių pašalinimą. Dabar žodį tara fizika 🙂 Yra žinoma, kad užšalant skysčiui, priemaišos stengiasi pasilikti skystoje dalyje. Tas metodas yra plačiai naudojamas medžiagų valymui nuo priemaišų. Ir nebūtinai tai turi būti skystis, pavyzdžiui taip pat yra valomas silicis mikroschemų gamybai. Užšalant skysčiui formuojasi kristalinė gardelė, ir joje priemaišoms nėra vietos. Bet kaip suprantame, šaldant vandenį kalkės negali iššokti iš vandens ir kur nors pabėgti. Todėl tirpstant ledui kalkės vėl užima vietą vandenyje.

Tai kaip jas pašalinti?

Paprastai 🙂 reikia šaldyti ne iki galo, jei paliksite šiek tiek neužšalusio vandens, ir jį nupilsite, likęs ledas turės mažiau kalkių ir iš jo gautas vanduo bus švaresnis.

O kuo gi geras vanduo be kalkių?

Vanduo stengiasi į savę pritraukti tam tikrą kiekį priemaišų, ir jeigu vanduo švarus jis gali pasiimti daugiau nuodingų medžiagų iš organizmo ir su šlapimų pasišalinti. Jei vandenyje yra kalkių, tai vanduo arba nepriims į savę pakankamai organizmo atliekų, o jei ir paims tai turės organizme palikti kalkęs, kurios ten ir kaupsis.

Tai koks vanduo tinka?

Visu pirma reikia prisiminti, kad mes užaugome šiose vietose ir mūsų organizmas daugmaž pritaikytas mūsų vandeniui.  Todėl piknaudžiauti tikrai neverta, nes nukalkintas vanduo gali išplauti iš organizmo ir naudingų medžiagų.

Vanduo atsilaisvina nuo kalkių jį:

disciliuojant,

teisingai šaldant (neleidžiant jam visiškai sušalt ir nupilant nesušalusią dalį),

virinant ( reikia leisti vandeniui nusistovėti ir pašalinti nusėdusias kalkęs, ką tik užvirintas vanduo kalkių nepraranda. )

Turiu prisipažinti, kad virinimas bėi šaldymas nepašalina visų kalkių.

Padeda rugštis

Bet reikia atsargumo!!!! Igėrus stiklinę 9% acto, žmogus miršta labai lėtai ir skausmingai. Pusė arbatinio šaukštelio acto puodukui (300ml) vandens yra pakankamai. Daug saugiau yra valgyti vaisius, jose esanti rugštis tirpina kalkes ir išveda jas iš organizmo.

Alkoholis

Alkoholis – disciliacijos produktas, todėl irgi padeda išvesti kalkes. Tik reikia žinoti, kad tai turi būti disciliuotas gėrimas, o ne spiritas sumaišytas su vandenių, kaip dauguma parduotuvinio alkoholio. Jei samanė gali išvalyti jūsų organizmą, tai parduotuvinė degtinė – bevertis produktas, gadinantis jums sveikatą. Jei girdėjote, kad sveika išgerti šiek tiek degtinės, tai tose tyrimose buvo naudojama kokybiška degtinė gauta disciliavimo būdų, o ne masinio naudojimo degtine, kuri gaminama maišant vandenį iš vandentiekio su spiritų.

 

Ar tikrai Lietuvoje trūksta inžinierių?

Žiniasklaidoje nuolat atsiranda straipsniai apie tai kaip sunku surasti gerą darbuotoją, ir kaip daug jiems pasiruošę mokėti darbdaviai. Bet ar tai yra teisybė? Žiniasklaida niekada labai nepasitikėdavau, o po straipsnių bangos apie lobstančius diplominių darbų rašytojus ir turtus kraunančius repetitorius, verta abėjoti net ir neutraliais straipsniais.

Kaip žinome, jau daugelį metu vyksta informacinė kampanija skirta technikos specialybių populiarinimui. Kadangi pats esu technikos specialybių atstovas, nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi kaip darbuotojo ir kaip darbdavio.

Prieš pusę metų priemiau į darba vyr. energetiką, darbo pobudis: remontuoti, konstruoti, užsakyti ir organizuoti. Nepasakyčiau, kad man trūktų kandidatų, jų buvo ir gana nemažai – tikrai turėjau iš ko rinktis. Visų dirbančiųjų kandidatų atlyginimai buvo nuo 400 iki 800€.  Jei svarstote ar verta tapti taip geidžiamu automatikos specialistu pagalvokite, ar jums tinka toks atlyginimas? Turiu paminėti šios profesijos pavojingumą, kaip sau taip ir kitiems. Pavojus sau, – tai elektros smugiai, kurių neįmanoma išvengti dirbant su elektrą, 99.9% elektros smugių žmogaus gyvybės neatima, tačiau gerokai apgadina širdį. Pavojus kitiems gali kilti dėl tavo klaidos, arba ir be klaidos. Už tai galima ir į kalėjimą atsisėsti.  Karta kai dirbau viename fabrike (buvau atsakingas už elektros ūkį) kažkokie balvonai darbininkai nulaužė šviesos jungiklį ir jo vietoje liko tik pliki laidai. Tamsoje labai patogu buvo ieškant jungiklio griebti už tų laidų. Man pasisekė, kad ne tik manes ne papurtė, bet ir buvau pirmas toje vietoje, jei ten praeitų kokia nors moteriškė tikrai gyva neliktų. Tai yra pavyzdys, kaip ant lygios vietos galėjau gauti baudžiamąją byla ir ilgai tampytis po teismus.

Be to technikos darbuotojams dažnai kiša pasirašymui visokius sutikimus iš sėrijos „atsakingas už“. Blogiausia būti atsakingam už priešgaisrinę saugą. Tada reikia maitinti nepasotinamus gaisrinius inspektorius, ir mokėti baudas, už neteisingus atstumus tarp stelažų, už kompiuterio laidą, kuris nepritvirtintas prie sienos (nors tai nešiojamas kompiuteris).

Taip, taip, kiekviena karta prieš inspektoriaus apsilankyma, teko atjunginėti kompiuterių laidus (net pelės su klaviaturomis buvo slepiamos), nes „laidai turi būti pritvirtinti prie sienos, ir neturi kabėti“.

Tos visos taisyklės teoriškai yra surašytos atitinkamose teisiniuose dokumentuose, tačiau tie svarbiausi reikalavimai, dėl kurių kabinasi inspektoriai niekur nesurašyti, ir kai prašai nurodyti taisyklės šaltinį jie atsako „taisyklėse parašyta“ arba „baudos gal nori už nežinojimą?“. Bet ant jų pikti negalima. Valstybė jiems nustato baudų surinkimo planą ir jie turi jį įvykdyti.

Bet ne viskas taip blogai, gaisriniai inspektoriai lankosi maždaug kartą per metus, ir dabar ateina kiekviena kartą vis naujas (korupcijos prevencija). Todėl tas stresas yra labai trumpalaikis.

Kokios yra algos perspektyvos? Šiuo metu dirbant Vilniuje galima gauti standartiškai apie 1000€ , retais atvėjais iki 1500€ bet tai jau riba virš kurios darbdaviai nemoka iš principo.

Palyginimui prastas pardavimo vadybininkas kuris sugeba nors kiek parduoti gauna apie 2000€ + firmos automobilis ir kūras (alga nurodau į rankas),  o vidutiniškas vadybininkas gali gauti ir 4 ir 5 tūkstančius + tas pats automobilis ir procentas nuo pardavimų. Pardavimuose alga yra neribota, todėl žmonės ten ir eina, o technikos specialistai dažniausiai gauna standartinius atlyginimus kuriu kelti darbdaviai neskuba.

Pardavimų vadybininkas išeinant iš darbo gali išsinešti ir klientus, todėl darbdavys bijo, kad išėis pardavėjas, ir moka jam tiek kiek tas reikalauja. O išėinant iš darbo inžinieriui, jo vietą užima kitas ir niekas nejaučia jokių nuostolių.

Taip, kokiam nors jaunuoliui nurodytos inžinierių algos gali atrodyti patrauklios, bet jos geros tik jei neturi šeimos, turint vaikų tos algos nebeužtenka.

Dabar parašysiu kaip „lengva“ gauti darbą, šiaip kai nereikia tai darbo pasiūlymų tikrai yra, bet kai reikia susirasti darbą, visi kaip susitarę tave ignoruoja. 2016 metų pradžioje trys mėnesius siuntinėjau CV, išsiunčiau apie 40 vnt. bet negavau nei vieno atsakymo. Dauguma darbo skelbimų buvo netikri – skelbimas yra o darbo niekas nesiūlo. Įdarbinimo agenturos taip surenka CV į savo duomenų bazę. Tie skelbimai kurie buvo tikri, į CV net nereagavo. Turėdamas tokią patirtį aš suabejojau, ar tikrai Lietuvoje trūksta specialistų? Darba galu gale gavau, vienas darbdavys vis dėl to paskambino.

Bet gyvenyme taisyklių nėra, kai kas ilgai ieško savo vietos, o kai kas gauna iš karto. Jei technikos sritis jums atrodo patraukli, tai tikrai verta dirbti toje srityje, bus įdomu ir linksma 🙂

 

Socializmas ar kapitalizmas? O kur gi skirtumas?

Mokykloje per politologijos ir istorijos pamokas sužnojome daug klasifikacinės informacijos: valstybės skirstomos į demokratjas ir diktatūras, respublikas ir monarchijas, socialistines ir kapitalistines  ir t.t.  Bet tai yra tik formalumai, nustatantys valstybės sąntvarką.

Pasaulis aplink mus nuolat keičiasi ir mes tai pastebime. Keičiasi ir valstybės valdymo formos. Kiekviena valstybė nori buti stipri ir konkurencinga,  tam reikia reaguoti į nuolat besikeięiantį pasaulį.  Ir valdymo forma tai yra būdas išgyventi politiniame žemėlapyje.

Kaip manote, kodėl ankščiau būvo vergvaldystė o dabar jos nėra? Atsakymas yra paprastas, – neapsimoka. Dabar paklauskyte: o kodėl apsimokėjo tada? O tada beveik visas darbas buvo nekvalifikuotas. Ir vergas galėjo dirbti nuo vaikystės. Dabar įsivaizduokite fabriką gaminantį vaistus, kuriame dirba tik vergai 🙂 Jei apskritai galite įsivaizduoti fabriką. Fabrike dirba chemikai, technologai, elektrikai, mechanikai, logistai ir t.t. Tam, kad vergas taptų chemikų, jį reikia mokinti mokykloje, paskui leisti į universitetą, ir visai nėra jokios garantijos, kad jis bus geras chemikas, o gal jis negabus chemijai, o jo sąvininkas jo mokslams ir išlaikymui išleis didelius pinigus. Tas pats galioja ir kitų specialybių vergams.

Aišku fabrikai ir aukštos technologijos atsirado ne iš karto, todėl ir vergvaldystė išnyko po truputį.

Tiesa, tarp vergvaldystės ir šiuolaikinio pasaulio praleidau kelis etapus. Vienas iš jų – feodalizmas, kai miestai jau buvo kapitalistiniai, o kaimuose klestėjo vergvaldystė. Ilgiau sustosiu prie sekančio etapo. Šis etapas – kapitalizmas. Kapitalistinė valstybė turėjo didelį pranašumą prieš feodalinę, nes žmonės save matė kaip laisvus, ir dirbančius sau, o ne kokiam nors bajorui.

Tobulėjant technologijoms atsirado naujos valstybės sąntvarkos poreikis. Kapitalizmas jau nebegalėjo užtikrinti JAV ir Europos konkurencingumo. K.Markso teorijos ilgai ieškojo savo bandomojo triušio, kol užsikabino Rusijos imperijoje.  Kapitalizmo atsisakymas pareikalavo daugiamilijoninių aukų tai buvo kruvinesnis projektas nei Katalikų bažnyčia.

Jums tikriausiai iškils teisingas klausimas: „koks dar kapitalizmo atsisakymas? juk dabar kapitalizmas!!!!“  Ačiu dievui ne :).

Tai ką mes vadiname kapitalizmų JAV ir Europoje iš tikrųjų yra viena iš socializmo formų tik patobulinta. Juk sovietinis socializmas tai tik bandomoji socializmo versija. JAV ir EU socializmai skiriasi nuo sovietinio, jie įvesti buvo vėliau, ir „rusiško“ socializmo klaidos buvo įvertintos ir ištaisytos.

Kokios gi tos klaidos?

  1. Viena partija – kompartija. Kuo tai yra blogai? Teoriškai viskas gerai, viena partija užduoda vystimosį kryptį ir tą kryptimi einama. Nėra nuolatinio valdžios pasikeitimo, dėl kurio valstybė tampoma tai į kairę, tai į dešinę. Bet praktiškai gaunasi taip, kad žmonės valdžios nekenčia, ir kai yra tik viena partija, visi piliečiai nekenčia butent jos. Ir kaip parodė praktika, rusai patys nuvertė nusibodusius komunistus. Kitaip buvo vakaruose, ten daug partijų, ir kiekvienas pilietis vienas partijas nekenčia, o kitas myli, ir vidutiniškai kiekviena partija turi po 15-20 procentų gerbėjų. Esant tokiam piliečių pasidalinimui, negali susiformuoti nepatenkinta dauguma, kurį kels pavojų  valdžiai (skaldyk ir valdyk). Tokią sistemą nuo senovės naudojo ir kai kurių Europos šalių karaliai, jiems parlamentai yra kaip „žaibolaidžiai“ kurie nukreipia žmonių piktį nuo karaliaus į deputatus, net ir kilus neramumams nukentės deputatai, o karalius toliau valdys savo šalį. Atkreipkyte dėmesį, kad geriausiai žmonės gyvena butent monarchijose: JK, Norvegija, Švedija, Danija, Belgija, Išpanija. Tai rodo, kad šali turi valdyti atsakingas asmuo, o ne kas 4 metus renkami rėksniai iš gatvės. Juk visi deputatai nori tik vieno: gero gyvenimo. O karalius niekur nedings, jis gimė rupintis savo šalimi, mokėsi ją valdyti iš savo tėvu ir visą gyvenima apie ją galvos.
  2. Svarbi klaida – valstybė valdo viską. Iš tikrūjų taip ir turėtų būti, bet sovietų sąjungoje tai nepasiteisino. Vakarų socializmo pagrindinis skirtumas yra tas, kad ten pagrindinis valdymo organas yra bankas (savaime aišku neoficialiai). Jei sovietų sąjungoje, žmonės buvo suvaryti į kolukius, žemė iš jų atimta, tai vakaruose ukininkui duodama paskolą naujam kombainui, ir jo ferma užstatoma bankui. Realiai dauguma vakarų nekilnojamo turto, fabrikų ir ūkių priklauso bankams. O žmonės jose dirba kaip samdomi darbuotojai. Privalumas tame, kad žmonės tai daro savo noru, ir skaito, kad dirba sau, savo žemėje ir savo fabrike.  Palyginimui kolukyje dirbantis žmogus negalvojo, kad jis dirba savo žemę, jam tai buvo valstybinė žemė. Europoje nuosavą bustą turi apie 20% žmonių, kaip ir sovietų sąjungoje. Tik jie dėl to nekompleksuoja :).
  3. Vakaruose žmonėms leidžiama daryti savo verslą, nors tas verslas yra daromas už banko pinigus ir didesnę pelno dalį duoda butent bankui o ne sąvininkui. Teko bendrauti su tokais „savininkais“  ir visi jie gyvena iš atlyginimo o ne iš akcijų. Kodėl ne iš akcijų ? Tiek to parašysiu, nors straipsnis ir taip gaunasi per ilgas. Sistema tokia: verslininkas ateina į banką su verslo idėja ir prašo paskolos verslui. Bankas sako: „kam tau paskola? Ją bus sunku atiduoti. Padarykime taip: bankas finansuoja tavo verslą, ir pasiima 85% akcijų o tau duodame 15%.“ Naivus verslininkas sutinka, ir tampa įmonės vadovu, tik per pirmąjį akcininkų susirinkimą bankas, kaip stambiausias akcininkas prima sprendimą, pasiimti paskolą!!! Gaunasi, kad verslininkas norėdamas išvengti paskolos, davė akcijas bankui, bet paskolą vistiek gavo. Toje situacijoje laimi bankas, nes visą pelną surenka per palukanas, o dividendams lieka labai nedaug.

Taigi matome, kad vakaruose socializmo idėja yra įgyvendinta profesionaliau ir tapo daug efektyvesnė. Jus paklausite o kam reikėjo įvedinėti socializmą, ir kuo blogas kapitalizmas?

Dauguma iš mūsų atsimena kapitalizmo laikotarpį Lietuvoje, 1991-2004 metais. Bedarbystė, skurdas, nusikalstamumas, atlyginimų nemokėjimas. Vienintelės laisvos darbo vietos: padavėja, siūvėja ir striptizo šokėja. Pinigų turi tik banditai ir prostitutės. O kodėl taip buvo?

Kapitalizmo idėja, kad žmonės patys sukurs darbo vietas galiojo tada, kai technika nebuvo pažengusi. Privatus žmogus gali suskurti nedidelį versliuka: kebabinė, restoraną, autoservisą, kirpyklą arba siūvimo cechą. Bet mūsų universitėtus kamet baigia šimtai biologų, chemikų, elektronikų, programuotojų, mechanikų.  Kur jiems dirbti? Ar elektronikas gali įkurti mikroschemų gamyklą? Ar mechanikas įkurs guolių gamyklą? Ar chemikas įkurs trašų gamyklą? Ne! nes tiems dalykams reikia super didelių investicijų prie super mažos investicinės gražos.  Reikia sunkiai veržtis į užsienio rinkas, samdyti aukštos kvalifikacijos specialistus. Reikalingi stambus investuotojai, kurie pasiruošę negauti grąžos už savo investicijas daugelį metu. Taip ir Lietuvoje iki įstojimo į ES, nebuvo to stambaus investuotojo, kuris statys fabrikus ir gamyklas, kurdamas aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Jei 1994 metais jaunas žmogus turėjo dvi galimybęs: tapti nusikalteliu arba gyventi skurde, tai šiuolaikinis jaunimas neturi teisės nieko kaltinti, nes turi visas galimybęs daryti karjerą ir gerai gyventi.

 

 

 

Skrandžio problemos?

Visiškai netikėtai teko išklausyti paskaitą apie sveikatą kuria skaitė įvairių „jogų“ žinovas Arūnas Jonuškis. Ir visiškai netikėtai ji pasirodė naudinga.

Kai persikrausčiau gyventi į Škotija, man prasidėjo problemos su skrandžiu. Maždaug valanda po valgio pradėdavo deginti skrandžio viršutinę dalį.  Tai vadinasi remuo. Vokiečių poetas Giote, rašė, kad be rėmens ir atsiriaugojimo negalima suvirškinti pyrago :). Tai rodo, kad rėmens problema kamojo žmones net ir prieš 200 metu.

Taigi iš Arūno išgirdau frazę, kuri viską sustatė į savo vietas. Jis sakė: “ Rugštis kyla ne tada kai jos per daug, o tada kai jos per mažai“. Išgirdus tokį pasisakymą pirma mintys: „nesamonė- kaip gali rugštis kilti jei jos per mažai?“.

Arūnas labai apgailėstavo, kad medicinos profesoriai juo netiki, ir sako, kad rugštis kyla kai jos per daug. Tokie nesusipratimai nutinka, kai žmogus turi gerą galvą, bet blogą išsilavinimą. Tada jis negali susikalbėti su profesorium, kuris kalba kita kalba. Profesorius bendrauja su tokiais pat profesoriais ir blogiausiu atveju su studentais, ir jei studėntas nemoka suprantamai paaiškinti savo minčiu, jis gauna dvejetą ir eina tolia stiprinti žinias.

Bet aš supratau, kad Arūnas yra visiškai teisus, tik jo kalba skiriasi nuo profesoriaus kalbos. Pasakykime moksliškai tą patį ką sakė Arūnas: „rugštis kila nes jos koncentracija per maža“. Jeigu mes praskiesime rugštį, jos bus daug, bet jos koncentracija bus maža. O skrandis nuolat matuoja rugštingumą ir stengiasi jį palaikyti, todėl, kai rugštis yra praskiesta, skrandis jos gamina daugiau, kol rugštis pasieks reikiamą koncentraciją. Tada rugštis ir kila.

Paėjus porai dienų po Arūno paskaitos, buvau ekskursijoje Lifosos trašų gamykloje. Ten mums parodė didžiūles talpas su sieros rugštimi (koncentracija 98% ). Labai netikėtai sužinojau, kad nukritus rugšties koncentracijai dešimt procentų, rugštis tas talpas sugraužtų per keleta valandų. Taip, sieros rugštis virš 96% visiškai neagresivi plienui. Žmogaus skrandyje yra druskos rugštis, jos koncentracija yra 0,4-0,6% ir visai logiška, kad skrandis nepritaikytas sumažintam rugštingumui.

Dabar vėl grįžtame į salėtąją Škotiją. Kartą su draugu paėmeme alaus, čipsų ir nusprendėmė linksmai praleisti laiką. Žinodamas apie savo pilvo skausmus, ruošiausi blogiausiam scenarijui, bet nusprendžiau, kad gerti neatsisakysiu ir čipsus irgi valgysiu. Daugiausiai nerimo kėlė čipsai – aštrūs ir su actu (ten actas labai mėgstamas). Bet netikėtai skrandis viską išlaikė ir neskaudėjo dar pora dienu!!! Man tai buvo staigmena, nes tvirtai tikėjau košių naudą, nors po košių labiausiai ir skaudėjo. Tada pradėjau ieškoti sveikesnio maisto, vietoi grūdų valgiau bulves, o kartais vien žuvį. Ir škrandžio skausmai praėjo. Dabar pilvą beiveik neskauda, nebent po ilgu neteisingos mytybos periodų. Sunku valgyti tai ką reikia, kai visa šeima valgo tai kas skanu.

Dar vienas dalykas, kurį Arūnas minėjo, tai neužsidarantis vožtuvas tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Anot jo, per tą vožtuvą tulžis patenka į skrandį ir mažina rugštingumą. Interneto šaltiniai rašo, kad tulžis yra šarminė, bet 67% tulžies sudaro rugštys :). Kaip tai yra nežinau. Bet skrandis vėl gamina daugiau rugšties ir ta rugštis su tulžim eina į viršų.

Paskaitoje Arūnas pasakojo ir daugiau įdomių dalykų bet a neperrašinėsiu jo paskaitų pas save. Jei turit prolemu sus sveikata galite pasidomėti Arūno mokymais. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad padeda.

 

 

 

 

 

 

 

Kaip valdžia mus nutildo?

Mums sako, kad esame laisvi ir galime turėti savo nuomonę, sakyti ką galvojame ir daryti ką norime. Ar taip yra iš tikrūjų?

Teoriškai taip, niekas mums tiesiogiai nenurodinėja ką mes turime daryti ir kaip mes turime apsirengti ir apsikirpti. Mada diktuoja drabužius ir šukuosenas, bet tai ne viskas kas gali būti madinga. Madingos būna idėjos, gyvenimo stiliai ir elgesis. Visi girdėjome tokią frazę: „kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį“. Dabar parodysiu labai gyvenimika ir smulkų pavyzdį kaip tai veikia.

Dauguma Lietuvos piliečių pastebėjo neadekvačiai išaugusias ir dar augančias kainas. Prisimenate, kokia soc. tinkluose buvo nepasitenkinimo banga po Euro įvedimo. Valdžiai tai nepatinka. Bet, ką gali padaryti valdžia, kad žmonės taip nekalbėtų, bent jau viešai?  I pagalbą ateina sena manipuliavimo priemonė – statistika. Prieš keleta metų buvau sutikęs seną pažistamą ir jis pasakė, kad vadovauja statistikos agentūrai. Jis ilgai ir aptakiai pasakojo kuo užsiima  jo agentura, kol aš patikslinau: „žodžiu jus ruošiate žmones suklastotiems rinkimams?“  Taip ir buvo 🙂

Šiuo atvejų statistika labai geras įrankis. Daug geresnis nei bukas propagandinis kartojimas. Statistika gerai įsimenama ir jos nereikia kartoti daug kartų. Pvz. vos viena karta išgirdę, kad lietuviai išgeria daugiausiai alkoholio niekas to nepamiršta ir progai esant primena.

Taigi kaip statistika gali padėti nuraminti antieurines nuotaikas? Paprastai. Per žinomiausią Lietuvos radiją nuskambėjo trumpas pranešimas : viso teksto neatsimenu, bet esmė tokia, kad labiausiai nepatenkinti išaugusiomis kainomis yra: be aukštojo šsilavinimo, mažai uždirbantys, ir bedarbiai, nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, gyvenantys kaimuose. Ir koks gi žmogus po tokio pranešimo prisipažins, kad jam nepatinka užaugusios kainos? Jis gi ne ubagas kažkoks, kad būtų nepatenkintas !!! Iš karto visi skundai tampa nebemadingi, kiekvienas gi nori būti sekmingu, arba bent jau atrodyti.

Taip pat taip galima nuteikti žmones balsuoti už tam tikrą politinę partiją. Tik reikia sakyti, kad „šiuos“ palaiko inteligentiški, turtingi intelektualai, o „anuos“ smirdantys, geriantys alų iš bambalio nevykeliai. Ir svarbiausias tokio metodo pliusas yra tas, kad niekas nieko lyg ir nereklamuoja, o tiesiog pateikia neutralią informaciją. Kaip jus galvojate iš ko uždirba statistikos agentūros?  Tikrai ne iš apklausų ir savo nuobodžios statistikos publikavimo.

Taip pat yra radijas, televizija, kurioje yra laidos kuriose yra žeminamos kitokios nuomonės. Tokios laidos turi dvejopą poveikį, pašalinami konkurentai ir …..

Yra toks psichologinis efektas: „Jei blogis yra viešai išjuoktas, jis gali testis nebaudžiamai“. Jei politikai nori, kad žmonės pamirštų apie jų nepopuliarų sprendimą, jie per TV išjuokią patys save, tada žmonės nusiramina ir toliau kenčia naujoves.

Turbut šitą efektą pastebėjote darbe, gal turite blogai dirbantį bendradarbį iš kurio visi juokiasi, bet vadovai jo neišvaro? Butent dėl to ir neišvaro, nes jis yra viešai išjuoktas ir jo blogas darbas gali testis nebaudžiamai. Štai geras jums patarimas niekada negalima juoktis iš blogio arba problemos, nes niekas nenorės jos spresti. „Taigi pasijuokėm iš jos, ar to negana?“ 🙂

 

 

Kiti gyvena gerai, o Tau nesiseka?

Žiuredami Feisbukus matote daugybę sekmingų žmonių? Daug sekmingesnių negu jus? Ne tik internete, bet ir gyvenime visi gyvena gerai, o jus ne?

Neskubėkyte jaudintis 🙂 Juk seniai žinome, kad žmogui svarbu ne kaip kokybiškai jis gyvena, bet kaip jis gyvena palyginus su kitais. Jei gyveni nors truputi geriau nei kiti, viskas yra gerai, bet jei kas nors turi nors vieną daiktą geresnį nei tavo – viskas, pasaulio pabaiga.

Šita žmonių savybė leidžia uždirbti milionus, tik ne patiems žmonėms, o įvairių prabangos prekių platintojams. Patys gi žmonės vaikosi daiktų kurie jiems nereikalingi, prarasdami brangų laiką ir galimybes.

Net jei žmonės vertina objektyviai, jie palygina tik savo ir kažkieno dabartinę padėtį. O reikia galvoti ir apie pradines sąlygas. Įsivaizduokime dvi šeimas:
Šeima nr. 1.
Antanui dvi močiutės paliko du butus, ir jis tuos butus nuomoja. Antanas turi žmoną Aiste, kurios tevai mirė ir paliko jai butą ir namą. Jie gyvena name ir nuomoja trys butus Vilniuje. Taip pat jie dirba, abu gauna po 1500€. Vaikų jie neturi ir bendros jų pajamos yra 2800€. Jie leidžia sau keliauti du kartus per metus, turi lizingų pirktas brangias mašinas. Ir dedasi pagiruniškas nuotraukas į Feisbuką. Antanas ir Aiste abudu dirba vyr. specialistais žemėvarkoje, darbo metų jie skaito internėtą ir komentuoja Delfyje. Taip yra dėl to, kad Antano tėvas dirba savivaldybėje ir savo vaikui organizavo šiltą darbą.

Šeima Nr.2.
Bronius dirba gamykloje inžinieriumi, Beata namie augina vaiką. Bronius sunkiai dirba ir gauna 1300€, 1-no kambario buta jie nuomojasi, moka 200€. Visus sutapytus pinigus Bronius išleido garažui, kuriame savaitgaliais verčiasi ratu montažu ir kitu remontu iš to uždirbdamas 200€ per menesį, dabar jis taupo tam, kad nusipirkti kaimyno garažą ir abu garažus sujungti, jis nori pastatyti keltuvą ir išnuomoti darbo vietą iš kurios uždirbs 100€ per menesį. Po to jis pirks sekantį garažą ir plės veiklą. Po 10 metu Bronius turės keleta nuosavų autoservisų, kurie leis jam pasistatyti namą ir gyventi be rūpesčių. Bet dabar jam nuolat truksta pinigų, vaikui perka tik naudotus drabužius, važinėja su 25 metų senumo mašina. Beata nuolat nepatenkinta, ji Broniui sako, kad reikia gyventi kaip Antanas, pirkti normalią mašiną lizingu, pasiimti paskolą namui, pasiskolinti pinigų kelionėms. Sako „mes ubagai“.

O dabar klausimas jums: „Kas yra kietesnis: Antanas ar Bronius?“ Netikiu, kas kažkieno simpatijos atiteko Antanui, nebent tokio pat „Antano“. Taip, Bronius vienareikšmiškai kietesnis, tik jo startinė pozicija buvo daug sunkesnė. Taip pat nepamirškite, kokia yra lengvų pinigu kaina Aistei, – jos tėvai mirė. Ir Beata sakydama, kad nori gyventi kaip Aistė, net nesusimasto, kad tai reiškia prarsti tėvus.

Dabar įveskime trečią šeimą:
Pagal abecėlę šios šeimos vardai turėtų būti iš C raidės, Tegul buna Česlovas ir Cecilija 🙂
Česlovas gauna 600€ cicilija 300€, gyvena su Cecilijos 🙂 tevais. (negaliu be šypsenos šį vardą rašyti).  Tevai padeda auginti dukrą. Česlovas važinėja su BMV 530, kuriai nupirkti jam prireikė 20 000€ paskolos, išsimokėtinai pirktas naujausias išmanusis telefonas, brangiausias kompiuteris, televizorius ir audiosistema bemsui. Drabužius jie perka tik firminėse parduotuvėse, ypač treningus Nike 🙂 . Jokių sąntaupų jie neturi ir džiaugiasi kai jiems trumpam pavyksta išlisti iš skolų, o tada iš džiagsmo prisidaro naujų. Už tai feisbuke pilna nuotraukų dėl kurių jie ilgai sedės skolose. Visi Česlovo bandymai pagerinti savo finansinę padėtį tai pokalbis su uošviu prie butelio, apie tai, kaip Česlovas  nusipirks sklypą ir pasistatys namą. Apie sklypo pirkimą Česlovas pamiršta iš karto, kai jam pervedamas atlyginimas, tada prasideda naujų sesamonių pirkimo maratonas.

Net nežinau, ką čia galima komentuoti, tiesiog pavyzdys palyginimui.  Ir kalusimas bus ne „kuris yra kietas?“ o „kuris eina teisinga kryptimi?“.

Bronius skirtingai nuo Česlovo žino, ką reikia daryti, ir tai daro. Jis puikiai žino ko atsisako dabar ir ką gaus už tai vėliau.

Ar verta Broniui verkti dėl to, kad jo kamynas Česlovas važinėja su brangią mašiną? Ar dėl to, kad buvęs klasiokas Antanas gauna daugiau?

Česlovas bando būti panašus į Antaną, bet jis nesupranta, kad Antanas turi kitą gyvenymą, kitą tėvą, ir kitas pajamas, kurios jam nukrito iš dangaus.  Česlovas didžiuojasi tuo, kad turi brangesnę mašiną nei Antanas, bet Antanas už mašinos lizingą moka iš pinigų gautų už buto nuomą, o Česlovas iš savo sunkiai uždirbtos algos.

Atrodo, keista, kad Česlovas nekopijuoja Broniaus, nors Česlovui kopijuoti reikėtų butent Broniaus elgesį o ne Antano. O čia ir yra esminė Česlovo problema, jis kopijuoja ne žmogų, o žmogaus viršelį. Jis tiesiog negali elgtis kaip Bronius, nes noras pavaidinti sekmingą turtuolį yra stipresnis nei noras būti turtuoliu ir kurti savo gyvenimą o ne gyvenimo pakuotę.

Apibendrinus :

Antanas tai pakuotė su turiniu,

Bronius – turinys be pakuotės  (kol kas),

Česlovas – pakuotė be turinio 🙂

 

Taigi jeigu jums į galvą lenda mintys, kad visiems gerai išskyrus mane, supraskyte, kad jus nežinote, kirie iš tų visų yra „turiniai“ o kurie tik „pakuotės“. Ir jums tikrai nereikia to žinoti. Viskas kas jūms turi rupėti, tai JŪSŲ gyvenimas.

Nuo ko priklauso karjera? Kaip tampa vadovais?

Karjera priklausyti gali nuo labai skirtingų  ir netgi nuo priešingų veiksnių. Jeigu jau skaitai šį straipsnį, karjera tau rupi ir tu jos nori. Bet yra kažkas dėl ko abėjoji arba jaudiniesi ar net bijai. Bijoti neverta. Tiesiog reikia žinoti viena dalyka: jei pasaulyje gyventu vien Bilai Geitsai, tai jie visi tikrai nebūtų vadovais. Būtų Bilas Geitsas padavėjas, Bilas geitsas vairuotojas, virėjas ir t.t. Ir jie visi turėtų Bilą geitsą vadovą, kuris turėtu savo vadovą ir .t.t. Visi netaps vadovais, ir kuo aukščiau tuo kelias link karjeros yra siauresnis. Reikia tai žinoti.

Iš vieno turtuolio girdėjau įdomią frazė… Pokalbis buvo sovietmečiu ir tas turtuolis dar nebuvo turtuolis. Kažkas kalbėjo apie žmogų kuris „visą gyvenymą atidavė gamyklai, o buto (iš gamyklos) taip ir negavo“. Turtuolis pasakė : „Viskas priklauso nuo to kokius tikslus turi žmogus. Jei žmogus turi tikslą gauti būtą, jis jį gaus, o jei tikslas yra atiduoti gyvenyma gamyklai taip ir bus.“

Man žiauriai nepatinka tokie žodžiai, nes savyje pamatau tą žmogų kuris  atiduoda gyvenymą gamyklai.

Taigi svarbiausiayra žinoti tikslą. Karjera tai tikslas. kiti dalykai tai tik priemonės tam tikslui įgyvendinti. Turbut girdėjote frazę: „laižo subinę viršininkui“. Šiuo atvėju subinės laižymas tai ne tikslas 🙂 , o priemonė.

Nuo ko priklauso karjera? Kaip tampama vadovais?

  1. Atsitiktinai – neveltui įrašiau tai kaip pirmą punktą. Atsitiktinumas yra visada, ypač dabar, kai vadovų atranką daro 18-metes merginos iš įdarbinimo agenturos. Bet reikia prisiminti, kas atsitiktinumas tai desningumo forma.
  2. Dėl to kad aktivus (ne tik darbais, bet ir žodžiais) – tokius dažnai pastebi ir jie labai visur lenda.
  3. Dėl to, kad debilas – dažnai vadovai nenori priiminėti žmonių protingesnių už save. Jei valytoja blogai valo, tai matosi iš karto, bet vadovų darbo rezultatai aiškėja ne iš karto ir debilas gali vadovauti gana ilgai, kol bus išvarytas, bet gavęs patirties, jis gali sekmingai įsidarbinti kitoje vietoje, ir už geresnį atlyginimą. Debiai dažniausiai kaupiasi tose vietose kur nevyksta pokyčiai, o vyksta visiška rutina. Debilai mėgsta šiltas vietas, o kai šiltų vietų nėra jie kantriai kaip erkės laukia savosios. Ir gali tik stebėtis, kaip greitai jie stengiasi užimti ką tik sušilusią vietą. Toliau skaitydami sužinosite kas gi sušildo tas vietas 🙂
  4. Dėl to, kad susitvarko. Priešingybė debilams. Susitvarkantys (dažniausiai jie būna protingi)  tampa vadovais tose vietose kur vyksta aktyvūs veiksmai arba pokyčiai ir nėra šiltų vietų. Ten reikia proto, ryžtingumo, drąsos, idėjų ir darbštumo. Ten kur reikia pastatyti gamyklą, sukurti produktą , perdaryti procesą – debilai ten nelenda – jie bijo. Ten iškyla  tik tie kurie gali, žino ir nebijo. Dėje, kai darbas yra padarytas, ir lieka rutininiai darbai tokie vadovai dažnai yra šalinami ir jų vietą užima debilai. Kodėl? Kai nėra iššukių jie neranda sau vietos, be to jie būna nepatogūs savo iššukių jie neranda sau vietos,  viršininkams, nes per daug pasitiki savimi ir per daug žino apie darbą, ir gali lengvai pakeisti savo viršininką. Tai tas retas atvejis kai „gyvenimas gamyklai“ ir „butas“ pasiekiami tuo pačiu keliu.
  5. Dėl to, kad nemoka dirbti. Jeigu žmogus gerai dirba ir yra naudingas, jis ir dirbs visą laiką tą patį darbą. Tokie vadovai gimsta taip: įmonė plečiasi ir reikia sąndelininko, laikinai į tą vietą pastatomas darbuotojas kuris nėra naudingas dirbant atsakingą darbą (lėtas, tingus, sunkiai galvoja), Laikui bėgant jis ten pritampa, o sąndelis plečiasi. Ir priimamas dar vienas sąndelininkas. Aišku, kad senas darbuotojas tampa jo viršininku. Plečiantis sąndeliui jis tampa tikru vadovu. O jo nepakeičiamas ir darbštus buvęs kolega taip ir toliau puikiai dirba  savo kvalifikuotą darbą.

Štai ir viskas 🙂 Ir tarp šių punktų nėra tokių kaip: protingas, gražus, moka, žino, išsilavinęs, griežtas, kompetetingas, sąžiningas arba darbštus.

  • Bet kurio atveju darant karjerą reikia įdėti pastangų, tos pastangos turi priklausyti nuo tavo asmenybės.
  • Ieškant darbo reikia pateikti savę kaip vadovą (o ne kaip inžinierių, vadybininką, mechaniką ar dar ką nors.)
  • Kuo aukštesnės pareigos tuo siauresnis kelias karjerai
  • Vadovu gali tapti bet kas
  • Tam, kad buti vadovu tu neturi buti kažkoks kitoks. Elkis taip kaip reikia, o ne kaip tavo buvęs vadovas, nes Tu tai ne Jis.
  • Nelauk paaukštinimo, ir negalvok apie jį tiesiog buk pasiruošęs tai progai.
  • Jei tenka rinktis: atlyginimas ar karjera – rinkis karjera.
  • Vadovu buti nesunku, sunku juo tapti.
  • Ar tavo tikslas – gerai atliktas darbas ar gauti paaukštinimą dėl gerai atlikto darbo?
  • Net jei esi visiškas balvonas kandidatuok į vadovo poziciją, gal butent dabar jiems reikia balvono.
  • Jei dėl laikino vadovo darbo, reikia palikti pastovų pavaldinio darbą, kuriame daugiau moka…. PALIK.

 

 

 

 

 

 

Kam reikalinga religija?

Daugeliui žmonių žodis Dievas asocijuojasi su geru deduku, kuris sėdi ant dėbesėlio ir mėtosi žaibukais. Tai yra geras maistas ateistams, kurie sako, kad ant debesų nieko nėra, o toliau yra kosmosas. Taip pat ateistai labai mėgsta operuoti tokiais žodžiais kaip bažnyčia ir Biblija. O tie du dalykai niekaip negali įrodyti dievo egzistavimo. Iš tikrųjų, jei kalbame apie Dievą, tai prie ko čia bažnyčia? Ir prie ko čia Biblija?

Pradėkime gal nuo Biblijos, nes ji atsirado ankščiau bažnyčios. Ir pradėkime butent nuo senojo testamento – Toros. Ši knyga yra įpatinga, ir tuoj paaiškinsiu dėl ko.

Yra dievo įsakymai, kurios mes maždaug žinome: nežudyk, nevok, nepaleistuvauk, nemeluok ir t.t. Nereikia buti genijumi, kad suprasti jog šių taisyklių nesilaikymas geruoju nesibaigs nei pačiam žmogui nei visuomenei, kurioje jis gyvena. Dabar įsivaizduokime laikus kuriose buvo rašoma Tora: tada knygos buvo rašomos ant odos ir tai kainavo labai brangiai. Sunku įsivaizduoti, kad kažkas rašė torą vietoi to, kad dirbtų. Jau vien rašan šį straipsnį iklausiau daugybe nemalonių replikų, o tais laikais knygas rašė tikrai ne dėl malonumo.  Todėl tokios apimties knyga kaip Tora buvo rašoma pagal valdžios įsakymą.  Net ir šiuolaikiniame pasaulyje retai pavyksta išleisti knygą, kuri nebutų palanki esamai valdžiai, o Toros rašymo laikais tai buvo neįmanoma.

Tiesiog vienas protingas valdovas suprato tautos valdymo principus ir parašė knygą, kuri garantuos jo tautos išsaugojimą ir klestėjimą.

Kaip valdomi žmonės?

Kokie gi tie valdymo principai? Jų yra šeši. Nuo šešto principo ir pradėsime:

6. Karinis metodas – galima valdyti tautą naudojant jėgą, bet šis metodas yra brangus ir neefektivus. Žmonės gi supranta, kad jie yra valdomi ir verčiami gyventi taip, kaip jiems yra liepiama. Šis metodas turi tik vieną privalumą – greitį. Galima greitai įvesti reikiamą tvarką.

5. Svaiginimo metodas – paprastai tariant žmones galima pragirdyti, ir jie turės tik vieną tikslą – prisigerti. Tokie žmonės negali priešintis ir reikalauti savo sąlygų. Girdymo metodas naudojamas ir šiais laikais, ypač esant ekonomikos problemoms kai reikia užimti žmones valstybėi sunkiu laikotarpiu, kitaip jie gali netyčia ir revoliucija padaryti, dėl ko paskui žiauriai gailėsis. Be to alkoholio pardavimai leidžia pripildyti biudžetą ir mokėti algas policininkams ir mokytojams. Šis metodas buvo naudojamas prieš indėnus amerikoje (alkoholis) ir prieš kiniečius (opiumas).

4. Ekonominis valdymas – iš pavadinimo aišku, kad tai yra valdymas per pinigus ir palukanų procentą. Šiuolaikiniame pasaulyje šį metodą taiko JAV ir Eropos sąjunga. Visiems girdėtas Euribor, tai ir yra vienas iš ekonominio valdymo svertų. Ekonominis valdymas yra dar galingesnis nei du aukščiau aprašyti metodai, jį naudojant Europos centrinis bankas (kuris spausdina Eurus) gali lengvai organizuoti infliaciją ir bedarbystę bet kokioje šalyje kurios valiuta yra pririšta prie Euro arba yra Euras. Aišku jis to nedarys jei šalies valdžia „gerai“ elgsis. Tokios pat taisyklės galioja ir šalims pririšusiems savo valiutas prie USD. Tik joms vadovauja ne Europos centrinis bankas, o Federalinio rezervo bankas.

tai buvo trys valdymo metodai, kurie yra materialiniai, sekantys metodai yra psichologiniai:

3. Religija / ideologija – apie ka šitas straipsnis … tai stiprus valdymo metodas, nors ir ne pats stipriausias. Šiolaikiniame pasaulyje religija jau nebeturi tokios reikšmės kaip prieš šimtą metų. Bet Islamo pasaulyje tai iki šiol yra pagrindinis valdymo įrankis. Svarbu, kad prie religijos yra prilyginama ideologija, taip, komunizmas tai religijos analogas, taip pat kaip ir visokios nacionalinės idėjos apie aukščiausią rasę.

2. Istorija – tai ne tik pamoka mokykloje, tai galingas valdymo metodas, kuris nuteikia žmogų tolesniam gyvenymui. Tavo ateitis priklauso nuo tavo istorijos. Todėl daugelis valstybių rašo sau labai teigiamą istoriją ir tai yra ne tam, kad ką nors apgauti, o tam kad auganti karta tikėdama savo sekmę, prisidėtų prie savo valstybės klestėjimo.

  1. Pasaulėžiūra – super lėto veikimo bet super galingas įrankis žmonių valdymo srityje. Mozė žydus vedžiojo 40 metų per dykumą, tam, kad nebeliktų žmonių su senaja pasaulėžiūra. Nes senąją tvarką atsimenantys žmonės supranta, kad realiai jie kaip buvo vergais taip ir liko, pasikeitė tik šeimininkas: būvo faraonas o dabar Mozė. Skirtumas tas, kad faraonas sakė: :vergai, statikyte piramides“, o protingas Mozė sakė „laisvieji žmonės gerbkite savo laisvę ir pastatykyte šventyklą. Ir tikrai daug maloniau kai save įsivaizduoji kaip laisvą žmogų negu kaip vergą.

Taigi Toroje mes surasim ne tik religiją, bet ir:

  1. istoriją
  2. Pasaulėžiūrą
  3. Ekonomiką,
  4. Darbo kodeksą,
  5. Baudžiamąjį kodeksą,
  6. Civilinį kodeksą

Tautos valdymo įrankius galima buvo surašyti nepaminint Dievo, bet tada jie nebūtų tokie veiksmingi. Tai šiandien žmonės Dievo nebijo, o tais sunkiais laikais visi buvo religingi. Užtekdavo žaibo su perkuniją kad didžiausi skeptikai įtikėtų Dievu.

Romėnai nuolat žudė žydus, nes tie nepripažino cezario dieviškumo, o žydai lengviau priimdavo mirį negu atsisakydavo savo pažiūrų.  Tikriausiai ir kylo Romos cezariui mintis, kad neblogai būtų ir pačiam turėti tokią stebuklingą knygą. Juk daug papraščiau duoti žmogui knygą ir jį valdyti visą gyvenymą negu išlaikyti didžiūlę kairiuomenę, kurios pačiam reikės bijoti.

Tolesni krikščionių persekiojimai įrodė, kad kareiviai (Jegos valdymo metodas) yra bejėgiai pries tikinčiuosius (Religijos valdimas). Aišku kareiviai nebuvo bejėgiai, kareivio ir tikinčiojo susitikimas baigdavosi ne tikinčiojo naudai, bet kariniu metodų krkščionybės nugalėti buvo neįmanoma. Tada Romėnai suprato, kad nenugalima romenų kariuomenė yra nepakankama, ir reikia ruošti antrą kariuomenę ginkliuota ne kardais o kryžiukais ir knygutėmis. Ir kaip parodė praktika antroji kariuomene, kartais padedant pirmajai sekmingai užvaldė daug didesnes teritorijas negu militaristinė Romos imperija. Ir tos teritorijos liko ištikimos Romai iki šiol, nors Romėnų kariuomenė jau seniai nebeegzistuoja.

Pinigai mums , atsakomybė jums

Ginkluoti kareiviai vos tik atėję į svetimą žemę bus sutikti kardais ir strėlemis, ir jie negalės nueiti taip toli kaip beginklis draugiškas žmogus, kuris sako „Dievas tave myli“ , „tu dar gali išsigelbėti“. Ir svarbiausia yra tai, kad tie „kareiviai“ nuoširdžiai tiki, kad gelbėja pasaulį. Su savo naujais „kareiviais“  Romos imperija tapo kelis kartus didesnė. Esant tokiai sėkmei, valstybės sienomis galima nesirūpinti, net ir pačią valstybe galima nesirupinti. Bažnyčiai buvo nesvarbu , kas vadovauja valstybėi, turėdamą tokį valdymo įrankį kaip religiją, bažnyčia turėjo tiek valdžios kiek galėjo pasiimti . Bažnyčiai reikėjo tik rinkti pinigus, ir organizuoti naujas misijas. Bes atsakomybė už pačią valstybę likdavo karaliams.

Jei melži turi ir rūpintis

Bet religija turi ne tik pinigų rinkimo funkciją. Tam , kad melžti pinigus iš žmonių, reikia, kad žmonės pinigų turėtų. Todėl nepakanka melžti žmones, jais reikia ir tinkamai rūpintis. Bažnyčiai apsimoka, kad žmonės turėtų daugiau pinigų. Įsivaizduokite, kas bus jei žmonės pradės, vogti, žudyti, paleistuvauti ir žudytis. Čia valstybės ir bažnyčios interesai sutampa, nes valstybė taip pat yra žmonių melžėja. Todėl bažnyčios ir valstybės įstatymai dažna sutampa. Kiek tu surinksi pinigų jei žmonės vagia ir žūdo? Valstybėi, kaip ir bažnyčiai reikėjo, kad žmonės sudarytų šeimas, dirbtų, paklustų ir dali uždarbio atiduotų. Iš čia kyla tokios taisyklės, kad savižudybė tai nuodemė už kurią patenkama į pragarą. Tais laikais gyvenimas buvo toks, kad savižudybė buvo gana patraukli išėitis, todėl bažnyčia tai griežtai draudė. Koks ūkininkas norėtų, kad jo karvė nusižudytų, arba nužudytų kitą karvę?

Tegul debilas elgiasi taip lyg būtų protingas

Taigi religija ne tik ima, bet ir duoda. Dauguma žmoniu nesupranta, kas yra gerai o kas blogai. Jeigu jiems nepaiškinti kas yra kas – jie vogs, žudys ir paleistuvaus. Ne šiaip sau rašau apie paleistuvystę, tais laikais kai religija diktavo visas elgesio normas  kontraceptikų nebuvo. Ir gimdavo nesantuoknių vaikų, kurie augo be priežiūros ir tapdavo nusikalteliais. Normalus žmogus ir be religijos supranta kaip reikia elgtis, bet jų yra mažuma. Prisiminkime naciu Vokietiją, – vokiečiai staiga pradėjo žudyti savo kaimynus žydus, tik todėl, kad kažkoks debilas jiems pasakė, kad galima. Tai rodo, kad dauguma žmoniu savarankiškai nesupranta, kas yra gerai, o kas blogai. Ir religijos funkcija yra: priversti debilą elgtis taip lyg jis būtų protingas.

Asmeniškai aš žinau atvėjus, kai buvę nusikalteliai pradeda vaikščiuoti į bažnyčia ir pasitaiso. Dažnai tie žmonės patys nori normaliai gyventi bet jie neturi taisyklių pagal kurias galėtų pasitaisyti. Religija duoda tokias taisykles. Todėl neverta ginčytis ar religija gera ar bloga, kai ką religija erzina, kai kas be jos negali gyventi. Jus žinote religijos pliusus ir minusus. Išvadas darykite patys komentaruose 🙂

Ekonomika auga o emigracija didėja. Jie mus laiko durniais!!!

Šį straipsnį išprovokavo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.

Cituoju jos žodžius: „Ypač nerimą keliančios tendencijos yra pastaruosius dvejus– trejus metus. (…) Pirmą kartą stebime tendenciją, kai emigracija nekoreliuoja su ekonominiais rodikliais, tai yra ekonominiai rodikliai auga, BVP, atlyginimų augimas yra vienas didžiausių Centrinėje Europoje, mažėja nedarbas, bet paraleliai auga ir emigracija ir auga labai sparčiais tempais“,

Iš tikrųjų ji nieko neteisingo nepasakė, bet pasakė tikrai ne viską. Viską sakyti jai neleidžia pareigos. Aš departamentams nevadovauju, todėl galiu sakyti ką tik noriu :). Tai aš ir sakau:

Mes pripratę kad politikai mėto tokius terminus kaip: BVP, ekonomikos augimas, demokratija, laisvė, okupacija ir t.t. Viskas būtų gerai, bet tokie žodžai skirti mus apgauti. Kodėl?? O todėl , kad jie visiškai neatspindi nei situacijos, nei gyvenimo kokybės šalyje. Tie skaitytojai kurie mokykloje neseniai mokėsi politologijos paprieštaraus: „kuo didesnis BVP tuo geriau gyvena žmonės“. Juk tai parašyta vadovėlyje. O aš pasakysiu NE!! Nieko panašaus!!!

Buitiškai paaikinsiu kas yra BVP: „tai visi šalyje išleisti pinigai (per metus)“. Ir BVP logika paprasta, kuo daugiau žmonės pinigų išleidžia tuo geriau jie gyvena. O dabar galvokite: Lietuvoje įvedamas Euras, kainos kyla 3,45 karto, reiškia kyla išleistų pinigų kiekis. Kyla ir BVP. Kyla ir surenkami mokesčiai. Žmonės atiduoda paskutinius pinigus už butą ir maistą, pradeda leisti santaupas, emigrantai siunčia pensininkams tevams  pinigus, kad antstoliai neatimtų iš jų namus. Valdantieji politikai išputę akis giriasi, kad ekonomika auga ir jie turi tam pagrindą, BVP gi užaugo, o tai gyvenimo kokybės rodiklis.

Ar BVP neturi ryšio su gyvenimo kokybę? Pasakykime taip: BVP gali parodyti gyvenimo kokybę su dviem sąlygom:

 1 sąlyga. Kai visu pirma auga ne prekių kainos o parduodamų prekių kiekis.  Visu antra… – skaitykite toliau:

Dabar mes žinome, kad BVP tai išlesti pinigai. O kam gi žmonės išleidžia pinigus? Padalinkime tas išlaidas į dvi dalis: geros išlaidos ir blogos išlaidos. Galėčiau įdėti dar ir trečią dalį – neutralios išlaidos, bet paprasčiau bus su dviem dalim.

Geros išlaidos tai: sportas, kokybiškas maistas, turizmas, menas, mokslas, statybos (statybos ne visada geros 🙂 ), juvelirika.

Blogos išlaidos: vaistai, alkoholis (ypač pigus), cigaretes, lošimo automatai, šildymas, antstoliai, baudos, infliacija.

2 sąlyga. Taigi dabar mes žinome, kad gyvenimas gerėja tik jeigu auga Geros žmonių išlaidos. O jei auga blogos išlaidos tai gyvenimas blogėja. Bet mūsų švesieji mokslininkai ir politikai neskiria BVP į gerąją ir blogąją pusę. Jie paima „gėrį“ ir sudeda su „blogiu“, nors iš tikrųjų jie turėtų iš „gerojo BVP“  atimti „blogąjį BVP“ ir tik taip jie gautų tikrąjį vaizdą. T.y. pusę tikrojo vaizdo, nes reikia prisiminti dar ir apie 1 sąlygą.

Dabar, kai mes žinome kaip teisingai reikia vertinti žmonių gerovę, mums kyla klausimas: „kodėl niekas nenustato žmonių gerovės pagal tas dvi sąlygas?“

Atsakymas paprastas, jei moksleiviui suteiktume teisę pasirinkti jo gaunamus pažymius, kokius jis pasirinktų? Aišku, kad dvejetų jis tikrai nesirinktų. Taip ir mūsų politikai, jie nenori, kad jų darbas butų vertinamas blogai, todėl jie tokią sistemą ir pasirinko. Juk daug lengviau pasigirti augančių BVP ir nesigilinti dėl ko jis užaugo, negu aiškintis dėl realių problemų. Tuo labiau, kad dėl nuolatinės infliacijos BVP ir taip stabiliai auga.

Kaip rezultatą mes gauname vertinimo sistemą, kurioje gali buti vienodai įvertintas dviejų šalių gyvenimas, nors vienoje šalyje didžiūlė infliacija žmonės daug geria, ruko, serga, moka didžiulius pinigus už šildymą, o kitoje šalyje žmonės daug keliauja, sveikai maitinasi, sportuoja, turi pomėgius, perka papuošalus ir stato namus.

Taip gavosi ir vertinant ekonominę situaciją Lietuvoje. Taip, BVP iš tikrūjų didėjo, bet didėjo ne dėl didesnės prekių apyvartos, bet dėl augančių kainų, ir padidėjo ne „gerosios“ gyventojų išlaidos bet butent „blogosios“. Tas ir lėmė paskutinių metų didėjančią emigraciją. Nes gyvenimas darosi vis brangesnis ir pakilęs minimumas tikrai nesprenžia šių problemų.

 

 

 

 

To jums niekada nesakys apie Škotiją

„Jie vaikšto su sijonais“ 🙂 tai sako visi.

„Jie groja dudmaišiais (bagpipes) “  – tai sako kai kurie

Dar mažiau žmonių žino, kad škotai mėto rąstus. Bet aš ne apie tai. Yra dar šeši dalykai kurie daugumai žmonių nežinomi:

  1. sheep shager (avių dulkintojas)
  2. Haggis
  3. Laukiniai škotai
  4. Škotiškos vestuvės
  5. Škotiški pinigai
  6. Dagys

1.  Sheep shageriai – taip vadinami škotai gyvenantys Aberdeeno grafistėje. Kodėl? Googlas duoda gana keistus paaiškinimus. Bet nformacija kurią gavau aš yra tokia: du kartus per metus vyksta festivalis, kurio metu škotas užsideda kiltas, guminius batus, pasiimą avį, avies galines kojas įkiša į guminių batų aulus (kad avis nesispardytų) ir daro savo linksmą reikalą :).

Kai aš vienam anglui Ricky pasakiau, kad netikiu, jis pasiūlė paklausti tikrą škotą Nilą. Bet as nenorėjau klausinėt tokių dalylų. Todėl Rickis tai padarė vietoj manęs. Nilo atsakymas buvo žiaurus: „Nevisur. Priklauso nuo regiono, Peterhede – TAIP“. Kodėl žiaurus? Todėl, kad jis tai pasakė su TOOOOKIU pasididžiavimu…!!!!

Avys Pertthe skirtos žemės ūkio tikslams o ne pramogoms :)
Taip linksmai Pertho gyventojai tyčiojasi iš Aberdeeniečių 🙂 (nuotrauka iš Facebook)

Šiaip Škotai gana ramiai reaguoja kai juos vadina sheep shageriais, ir jiems tai nėra kažkoks įžėidimas, tiesiog linksmas būdas kreiptis į žmogų.

2. Hagis. Jei jus ir girdėjote apie sheep shagerius, tai Haggis jums bus tikra naujiena. Tiesa turiu pripažinti, kad apie Haggį dauguma žinos, bet ne kaip apie gyvūną o apie patiekalą. Jei kas nežinote apie patekalą tai: avies skrandis, kuriame sumalti avies širdis, plaučiai ir kepenys, sumaišyti su avižais ir dar visokiais priedais.

Hagis – tai yra gyvūnas!!! Jis gyvena tik tai Škotijoje ir tik tai kalnuose. Kadangi jis gyvena kalnuose ant šlaitų jo kojos yra skirtingo dydžio (kairės trumpesnės nei dešinės). Taip jis gali patogiai vaikščiuoti aplink kalną. Bet vaikščiuoti gali tik viena kryptimį – dėl skirtingų kojų ilgio. Yra dvi Haggio rušys, jos atrodo vienodai, bet viena rušys yra veidrodinis kitos rušies atspindys, todėl jie aplink kalną vakšto kita kryptymi. Kaip jus supratot: viena rušys vaikšto aplink kalną pagal laikrodžio rodyklę o kita prieš laikrodžio rodyklę.

Tos dvi rušys poruotis negali, nes fiziškai negali pasisukti ta pačia kryptimi, vienas iš jų praras pusiausvyrą ir nusiris nuo šlaito :). Bet dirbtinai tas dvi rušis Haggių galima sukryžminti  ir gauti palikuonius kurie turi vienodas kojas. Tokie vienodas kojas turintys Hagggiai auginami fermuose maistui. Kaip pavyzdžiui šis mielas mažylis:

Jei nori pagauti Haggį turi pasidaryti spastus ir jose palikti viskio :). Haggis valgo daug avižų todėl jo skonis primena avižus. Iškeptas Haggis atrodo taip:

Škotiškas Haggis

Kai man apie juos pasakojo, ir piešdavo jų paveiksliukus vis klausinėjau: „ar tai triušis?“, „ežys?“, „lapė?“.

Paskui aš paklausiau: „kaip jus galite pasakoti tokius dalylys su tokiais rimtais veidais?“ Jie nusijuoke ir pasakė: „Jau nebegalim 😀 “

Mane stebino jų solidarumas: ateina naujas škotas į valgyklą, kur kiti škotai jau durnina kokį nors emigrantą ir pradeda pasakoti, kaip jis gaudė Hagius prieš savaitę ir vieną pagavo. Ir pradeda aiškinti, į kurią vietą reikia nuvažiuoti, jei nori pasigaut sau Haggį 🙂

3. Laukiniai škotai. Taip pat yra visokie pasakojimai ir gasdinimai, apie laukinius škotus, kurie gyvena kalnuose, akmens amžiaus sąlygomis. Jų visas kūnas yra tatuiruotas. Jie turi savo įstatymus, ir neivienas nuėjęs į kalnus civilizuotas žmogus nėra saugus. Einant pas juos turi sužinoti jų įstatymus, kitaip gali padaryti mirtiną klaidą ir būti žiauriai užmuštas. Jie visi apie tai kalbą lygiai su tokiais pat rimtais veidais kaip ir apie Haggį, bet man napavyko nei panėigti nei patvirtinti šios informacijos.

4. Škotiškos vestuvės. Tai yra dalykas kurį verta pamatyti. 🙂 Pradėsiu nuo to, kad vestuvės ten yra brangus malonumas ir ne visi gali sau tai leisti. Dažniausiai vestuvėms nuomojama pilis, ir tai yra didžiausios išlaidos. Svečiams priklauso po 1 stoparika viskio, ir užkandžiai. Visą kitą jie perka patys. Tokios vestvės kainuoja 20-30 tūkstančių svarų.

Purvinamos ir nuotakos

Bet tai buvo bendra informacija, įdomiausia dalis yra ta, kad jaunikis yra nurengiamas ir pririšamas prie stulpo (mieste). Dar jis būna ir išpurvinamas įvairiais „purvikliais“, kartais ir su mėšlu. Jaunikis gali būti paliekamas pririštas nakčiai prie stulpo, per tą laiką jis turi išsilaisvinti ir atbėgti pas savo nuotaką. Ten kur gyvenau aš „skriaudžiamas“ buvo tik jaunikis. Bet kitose regionose tos apeigos gali būti atliekamos skirtingai. Apeigų tikslas yra atbaidyti nešvankias mintis ir gundančias dvasias pries susitikimą su nuotaką.

Škotiškos vestuvės

Karta lietuviai ėjo namo po  vakarinės pamainos, jau buvo tamsu ir jie buvo vieninteliai žmonės gatvėje. Staiga jie pamatė nuogą žmogų pririštą prie stulpo. Aišku gerieji lietuviai puolė jam padėti. Taip jie vos nesugadino viso reikalo, gerai, kad jie suprato angliškai 🙂 ir paliko laimingą vaikiną ten kur jį rado.

Tokios pat procedūros gali būti daromos ir nuotakai.

Teko matyti panašų vaizdą, tik ten buvo vienas jaunikis, galu gale tokia pati bortinė mašina privažiavo prie ūpės ir vaikinas buvo į ją įmestas. Vaikinas buvo aprengtas raudona trumpa suknele 🙂 Šlapias vaikinas atgal buvo nuvežtas irgi borte, su ta pačia šlapia suknele, nors lauke buvo šalta ir vėjuota. Škotams nesvarbu ar šalta ar labai šalta (šilta ten nebūna :)), jie gali prie +5 temperatūros vaikščiuoti su trumpom rankovėm ir nejausti nepatogumų.

5. Škotiški pinigai. Škotija yra ypatingas regionas, čia yra savi pinigai “škotiški svarai”, kurie nepripažistami niekur pasaulyje. Škotijoje yra trys bankai, kurie leidžia kiekvienas savo pinigus: Bank of  Scotland, Royal Bank of Scotland (RBS) ir Clydesdale bank. Nebandykite tų pinigų vežtis į Lietuvą,  jei ir surasite kur pakeisti, tai už vieną svarą ir euro negausite. JK bankai škotiškus svarus į angliškus keičia nemokamai. Kai kuriose bankomatuose galite išsiimti ir angliškų, kur tie bankomatai paklauskyte vietinių lietuvių (oro uostose tikrai gausite angliškų). Tie škotiški svarai negalioja ir Anglijoje, todėl keliaujant nepamirškyte juos pasikeisti. Paveiksliuke pavaizduoti įvairūs svarai kuriuos galite sutikti škotijoje, vežtis į Lietuvą galima tik tą 20-uką kuriame pavaizduota karalienė:

Škotiški ir angliški 20 svarų

6. Dagys  (thistle).

Škotiškas Dagys

Škotijos simbolis, auga kalnuose. Legenda yra tokia, kad nakti škotus puolė vikingai, bet pakeliui vikingus subadė dagiai ir jie pradėjo rėkti. Riksmu pažadinti škotai greitai atrėmė puolimą ir liko nenugalėti.

Įpatingos formos uola Škotijoje

Kai kurie žmonės iškėlė hipotezę, kad švenčiant pergalę škotai iškalė iš uolos paminklą tai „vietai“, kurią subadė sau vikingai puldami škotus. Ir dabar tas anatomijos paminklas sekmingai atbaido vikingus iki šiol. 🙂

Tiesa, ši uola yra visai šalia Drakulos pilies 🙂 Drakulos pilis – tai Slains Castle, pilis kuri yra miestelyje Cruden Bay įkviepė rašytoją parašyti knygą apie Drakulą.

Dabar tai tik pilies liekanos, stovinčios ant skardžio prie pat jūros. Jei busite netoliese rekomenduoju aplankyti šia vietą.