Ar tikrai Lietuvoje trūksta inžinierių?

Žiniasklaidoje nuolat atsiranda straipsniai apie tai kaip sunku surasti gerą darbuotoją, ir kaip daug jiems pasiruošę mokėti darbdaviai. Bet ar tai yra teisybė? Žiniasklaida niekada labai nepasitikėdavau, o po straipsnių bangos apie lobstančius diplominių darbų rašytojus ir turtus kraunančius repetitorius, verta abėjoti net ir neutraliais straipsniais.

Kaip žinome, jau daugelį metu vyksta informacinė kampanija skirta technikos specialybių populiarinimui. Kadangi pats esu technikos specialybių atstovas, nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi kaip darbuotojo ir kaip darbdavio.

Prieš pusę metų priemiau į darba vyr. energetiką, darbo pobudis: remontuoti, konstruoti, užsakyti ir organizuoti. Nepasakyčiau, kad man trūktų kandidatų, jų buvo ir gana nemažai – tikrai turėjau iš ko rinktis. Visų dirbančiųjų kandidatų atlyginimai buvo nuo 400 iki 800€.  Jei svarstote ar verta tapti taip geidžiamu automatikos specialistu pagalvokite, ar jums tinka toks atlyginimas? Turiu paminėti šios profesijos pavojingumą, kaip sau taip ir kitiems. Pavojus sau, – tai elektros smugiai, kurių neįmanoma išvengti dirbant su elektrą, 99.9% elektros smugių žmogaus gyvybės neatima, tačiau gerokai apgadina širdį. Pavojus kitiems gali kilti dėl tavo klaidos, arba ir be klaidos. Už tai galima ir į kalėjimą atsisėsti.  Karta kai dirbau viename fabrike (buvau atsakingas už elektros ūkį) kažkokie balvonai darbininkai nulaužė šviesos jungiklį ir jo vietoje liko tik pliki laidai. Tamsoje labai patogu buvo ieškant jungiklio griebti už tų laidų. Man pasisekė, kad ne tik manes ne papurtė, bet ir buvau pirmas toje vietoje, jei ten praeitų kokia nors moteriškė tikrai gyva neliktų. Tai yra pavyzdys, kaip ant lygios vietos galėjau gauti baudžiamąją byla ir ilgai tampytis po teismus.

Be to technikos darbuotojams dažnai kiša pasirašymui visokius sutikimus iš sėrijos „atsakingas už“. Blogiausia būti atsakingam už priešgaisrinę saugą. Tada reikia maitinti nepasotinamus gaisrinius inspektorius, ir mokėti baudas, už neteisingus atstumus tarp stelažų, už kompiuterio laidą, kuris nepritvirtintas prie sienos (nors tai nešiojamas kompiuteris).

Taip, taip, kiekviena karta prieš inspektoriaus apsilankyma, teko atjunginėti kompiuterių laidus (net pelės su klaviaturomis buvo slepiamos), nes „laidai turi būti pritvirtinti prie sienos, ir neturi kabėti“.

Tos visos taisyklės teoriškai yra surašytos atitinkamose teisiniuose dokumentuose, tačiau tie svarbiausi reikalavimai, dėl kurių kabinasi inspektoriai niekur nesurašyti, ir kai prašai nurodyti taisyklės šaltinį jie atsako „taisyklėse parašyta“ arba „baudos gal nori už nežinojimą?“. Bet ant jų pikti negalima. Valstybė jiems nustato baudų surinkimo planą ir jie turi jį įvykdyti.

Bet ne viskas taip blogai, gaisriniai inspektoriai lankosi maždaug kartą per metus, ir dabar ateina kiekviena kartą vis naujas (korupcijos prevencija). Todėl tas stresas yra labai trumpalaikis.

Kokios yra algos perspektyvos? Šiuo metu dirbant Vilniuje galima gauti standartiškai apie 1000€ , retais atvėjais iki 1500€ bet tai jau riba virš kurios darbdaviai nemoka iš principo.

Palyginimui prastas pardavimo vadybininkas kuris sugeba nors kiek parduoti gauna apie 2000€ + firmos automobilis ir kūras (alga nurodau į rankas),  o vidutiniškas vadybininkas gali gauti ir 4 ir 5 tūkstančius + tas pats automobilis ir procentas nuo pardavimų. Pardavimuose alga yra neribota, todėl žmonės ten ir eina, o technikos specialistai dažniausiai gauna standartinius atlyginimus kuriu kelti darbdaviai neskuba.

Pardavimų vadybininkas išeinant iš darbo gali išsinešti ir klientus, todėl darbdavys bijo, kad išėis pardavėjas, ir moka jam tiek kiek tas reikalauja. O išėinant iš darbo inžinieriui, jo vietą užima kitas ir niekas nejaučia jokių nuostolių.

Taip, kokiam nors jaunuoliui nurodytos inžinierių algos gali atrodyti patrauklios, bet jos geros tik jei neturi šeimos, turint vaikų tos algos nebeužtenka.

Dabar parašysiu kaip „lengva“ gauti darbą, šiaip kai nereikia tai darbo pasiūlymų tikrai yra, bet kai reikia susirasti darbą, visi kaip susitarę tave ignoruoja. 2016 metų pradžioje trys mėnesius siuntinėjau CV, išsiunčiau apie 40 vnt. bet negavau nei vieno atsakymo. Dauguma darbo skelbimų buvo netikri – skelbimas yra o darbo niekas nesiūlo. Įdarbinimo agenturos taip surenka CV į savo duomenų bazę. Tie skelbimai kurie buvo tikri, į CV net nereagavo. Turėdamas tokią patirtį aš suabejojau, ar tikrai Lietuvoje trūksta specialistų? Darba galu gale gavau, vienas darbdavys vis dėl to paskambino.

Bet gyvenyme taisyklių nėra, kai kas ilgai ieško savo vietos, o kai kas gauna iš karto. Jei technikos sritis jums atrodo patraukli, tai tikrai verta dirbti toje srityje, bus įdomu ir linksma 🙂

 

Socializmas ar kapitalizmas? O kur gi skirtumas?

Mokykloje per politologijos ir istorijos pamokas sužnojome daug klasifikacinės informacijos: valstybės skirstomos į demokratjas ir diktatūras, respublikas ir monarchijas, socialistines ir kapitalistines  ir t.t.  Bet tai yra tik formalumai, nustatantys valstybės sąntvarką.

Pasaulis aplink mus nuolat keičiasi ir mes tai pastebime. Keičiasi ir valstybės valdymo formos. Kiekviena valstybė nori buti stipri ir konkurencinga,  tam reikia reaguoti į nuolat besikeięiantį pasaulį.  Ir valdymo forma tai yra būdas išgyventi politiniame žemėlapyje.

Kaip manote, kodėl ankščiau būvo vergvaldystė o dabar jos nėra? Atsakymas yra paprastas, – neapsimoka. Dabar paklauskyte: o kodėl apsimokėjo tada? O tada beveik visas darbas buvo nekvalifikuotas. Ir vergas galėjo dirbti nuo vaikystės. Dabar įsivaizduokite fabriką gaminantį vaistus, kuriame dirba tik vergai 🙂 Jei apskritai galite įsivaizduoti fabriką. Fabrike dirba chemikai, technologai, elektrikai, mechanikai, logistai ir t.t. Tam, kad vergas taptų chemikų, jį reikia mokinti mokykloje, paskui leisti į universitetą, ir visai nėra jokios garantijos, kad jis bus geras chemikas, o gal jis negabus chemijai, o jo sąvininkas jo mokslams ir išlaikymui išleis didelius pinigus. Tas pats galioja ir kitų specialybių vergams.

Aišku fabrikai ir aukštos technologijos atsirado ne iš karto, todėl ir vergvaldystė išnyko po truputį.

Tiesa, tarp vergvaldystės ir šiuolaikinio pasaulio praleidau kelis etapus. Vienas iš jų – feodalizmas, kai miestai jau buvo kapitalistiniai, o kaimuose klestėjo vergvaldystė. Ilgiau sustosiu prie sekančio etapo. Šis etapas – kapitalizmas. Kapitalistinė valstybė turėjo didelį pranašumą prieš feodalinę, nes žmonės save matė kaip laisvus, ir dirbančius sau, o ne kokiam nors bajorui.

Tobulėjant technologijoms atsirado naujos valstybės sąntvarkos poreikis. Kapitalizmas jau nebegalėjo užtikrinti JAV ir Europos konkurencingumo. K.Markso teorijos ilgai ieškojo savo bandomojo triušio, kol užsikabino Rusijos imperijoje.  Kapitalizmo atsisakymas pareikalavo daugiamilijoninių aukų tai buvo kruvinesnis projektas nei Katalikų bažnyčia.

Jums tikriausiai iškils teisingas klausimas: „koks dar kapitalizmo atsisakymas? juk dabar kapitalizmas!!!!“  Ačiu dievui ne :).

Tai ką mes vadiname kapitalizmų JAV ir Europoje iš tikrųjų yra viena iš socializmo formų tik patobulinta. Juk sovietinis socializmas tai tik bandomoji socializmo versija. JAV ir EU socializmai skiriasi nuo sovietinio, jie įvesti buvo vėliau, ir „rusiško“ socializmo klaidos buvo įvertintos ir ištaisytos.

Kokios gi tos klaidos?

  1. Viena partija – kompartija. Kuo tai yra blogai? Teoriškai viskas gerai, viena partija užduoda vystimosį kryptį ir tą kryptimi einama. Nėra nuolatinio valdžios pasikeitimo, dėl kurio valstybė tampoma tai į kairę, tai į dešinę. Bet praktiškai gaunasi taip, kad žmonės valdžios nekenčia, ir kai yra tik viena partija, visi piliečiai nekenčia butent jos. Ir kaip parodė praktika, rusai patys nuvertė nusibodusius komunistus. Kitaip buvo vakaruose, ten daug partijų, ir kiekvienas pilietis vienas partijas nekenčia, o kitas myli, ir vidutiniškai kiekviena partija turi po 15-20 procentų gerbėjų. Esant tokiam piliečių pasidalinimui, negali susiformuoti nepatenkinta dauguma, kurį kels pavojų  valdžiai (skaldyk ir valdyk). Tokią sistemą nuo senovės naudojo ir kai kurių Europos šalių karaliai, jiems parlamentai yra kaip „žaibolaidžiai“ kurie nukreipia žmonių piktį nuo karaliaus į deputatus, net ir kilus neramumams nukentės deputatai, o karalius toliau valdys savo šalį. Atkreipkyte dėmesį, kad geriausiai žmonės gyvena butent monarchijose: JK, Norvegija, Švedija, Danija, Belgija, Išpanija. Tai rodo, kad šali turi valdyti atsakingas asmuo, o ne kas 4 metus renkami rėksniai iš gatvės. Juk visi deputatai nori tik vieno: gero gyvenimo. O karalius niekur nedings, jis gimė rupintis savo šalimi, mokėsi ją valdyti iš savo tėvu ir visą gyvenima apie ją galvos.
  2. Svarbi klaida – valstybė valdo viską. Iš tikrūjų taip ir turėtų būti, bet sovietų sąjungoje tai nepasiteisino. Vakarų socializmo pagrindinis skirtumas yra tas, kad ten pagrindinis valdymo organas yra bankas (savaime aišku neoficialiai). Jei sovietų sąjungoje, žmonės buvo suvaryti į kolukius, žemė iš jų atimta, tai vakaruose ukininkui duodama paskolą naujam kombainui, ir jo ferma užstatoma bankui. Realiai dauguma vakarų nekilnojamo turto, fabrikų ir ūkių priklauso bankams. O žmonės jose dirba kaip samdomi darbuotojai. Privalumas tame, kad žmonės tai daro savo noru, ir skaito, kad dirba sau, savo žemėje ir savo fabrike.  Palyginimui kolukyje dirbantis žmogus negalvojo, kad jis dirba savo žemę, jam tai buvo valstybinė žemė. Europoje nuosavą bustą turi apie 20% žmonių, kaip ir sovietų sąjungoje. Tik jie dėl to nekompleksuoja :).
  3. Vakaruose žmonėms leidžiama daryti savo verslą, nors tas verslas yra daromas už banko pinigus ir didesnę pelno dalį duoda butent bankui o ne sąvininkui. Teko bendrauti su tokais „savininkais“  ir visi jie gyvena iš atlyginimo o ne iš akcijų. Kodėl ne iš akcijų ? Tiek to parašysiu, nors straipsnis ir taip gaunasi per ilgas. Sistema tokia: verslininkas ateina į banką su verslo idėja ir prašo paskolos verslui. Bankas sako: „kam tau paskola? Ją bus sunku atiduoti. Padarykime taip: bankas finansuoja tavo verslą, ir pasiima 85% akcijų o tau duodame 15%.“ Naivus verslininkas sutinka, ir tampa įmonės vadovu, tik per pirmąjį akcininkų susirinkimą bankas, kaip stambiausias akcininkas prima sprendimą, pasiimti paskolą!!! Gaunasi, kad verslininkas norėdamas išvengti paskolos, davė akcijas bankui, bet paskolą vistiek gavo. Toje situacijoje laimi bankas, nes visą pelną surenka per palukanas, o dividendams lieka labai nedaug.

Taigi matome, kad vakaruose socializmo idėja yra įgyvendinta profesionaliau ir tapo daug efektyvesnė. Jus paklausite o kam reikėjo įvedinėti socializmą, ir kuo blogas kapitalizmas?

Dauguma iš mūsų atsimena kapitalizmo laikotarpį Lietuvoje, 1991-2004 metais. Bedarbystė, skurdas, nusikalstamumas, atlyginimų nemokėjimas. Vienintelės laisvos darbo vietos: padavėja, siūvėja ir striptizo šokėja. Pinigų turi tik banditai ir prostitutės. O kodėl taip buvo?

Kapitalizmo idėja, kad žmonės patys sukurs darbo vietas galiojo tada, kai technika nebuvo pažengusi. Privatus žmogus gali suskurti nedidelį versliuka: kebabinė, restoraną, autoservisą, kirpyklą arba siūvimo cechą. Bet mūsų universitėtus kamet baigia šimtai biologų, chemikų, elektronikų, programuotojų, mechanikų.  Kur jiems dirbti? Ar elektronikas gali įkurti mikroschemų gamyklą? Ar mechanikas įkurs guolių gamyklą? Ar chemikas įkurs trašų gamyklą? Ne! nes tiems dalykams reikia super didelių investicijų prie super mažos investicinės gražos.  Reikia sunkiai veržtis į užsienio rinkas, samdyti aukštos kvalifikacijos specialistus. Reikalingi stambus investuotojai, kurie pasiruošę negauti grąžos už savo investicijas daugelį metu. Taip ir Lietuvoje iki įstojimo į ES, nebuvo to stambaus investuotojo, kuris statys fabrikus ir gamyklas, kurdamas aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Jei 1994 metais jaunas žmogus turėjo dvi galimybęs: tapti nusikalteliu arba gyventi skurde, tai šiuolaikinis jaunimas neturi teisės nieko kaltinti, nes turi visas galimybęs daryti karjerą ir gerai gyventi.