Skrandžio problemos?

Visiškai netikėtai teko išklausyti paskaitą apie sveikatą kuria skaitė įvairių „jogų“ žinovas Arūnas Jonuškis. Ir visiškai netikėtai ji pasirodė naudinga.

Kai persikrausčiau gyventi į Škotija, man prasidėjo problemos su skrandžiu. Maždaug valanda po valgio pradėdavo deginti skrandžio viršutinę dalį.  Tai vadinasi remuo. Vokiečių poetas Giote, rašė, kad be rėmens ir atsiriaugojimo negalima suvirškinti pyrago :). Tai rodo, kad rėmens problema kamojo žmones net ir prieš 200 metu.

Taigi iš Arūno išgirdau frazę, kuri viską sustatė į savo vietas. Jis sakė: “ Rugštis kyla ne tada kai jos per daug, o tada kai jos per mažai“. Išgirdus tokį pasisakymą pirma mintys: „nesamonė- kaip gali rugštis kilti jei jos per mažai?“.

Arūnas labai apgailėstavo, kad medicinos profesoriai juo netiki, ir sako, kad rugštis kyla kai jos per daug. Tokie nesusipratimai nutinka, kai žmogus turi gerą galvą, bet blogą išsilavinimą. Tada jis negali susikalbėti su profesorium, kuris kalba kita kalba. Profesorius bendrauja su tokiais pat profesoriais ir blogiausiu atveju su studentais, ir jei studėntas nemoka suprantamai paaiškinti savo minčiu, jis gauna dvejetą ir eina tolia stiprinti žinias.

Bet aš supratau, kad Arūnas yra visiškai teisus, tik jo kalba skiriasi nuo profesoriaus kalbos. Pasakykime moksliškai tą patį ką sakė Arūnas: „rugštis kila nes jos koncentracija per maža“. Jeigu mes praskiesime rugštį, jos bus daug, bet jos koncentracija bus maža. O skrandis nuolat matuoja rugštingumą ir stengiasi jį palaikyti, todėl, kai rugštis yra praskiesta, skrandis jos gamina daugiau, kol rugštis pasieks reikiamą koncentraciją. Tada rugštis ir kila.

Paėjus porai dienų po Arūno paskaitos, buvau ekskursijoje Lifosos trašų gamykloje. Ten mums parodė didžiūles talpas su sieros rugštimi (koncentracija 98% ). Labai netikėtai sužinojau, kad nukritus rugšties koncentracijai dešimt procentų, rugštis tas talpas sugraužtų per keleta valandų. Taip, sieros rugštis virš 96% visiškai neagresivi plienui. Žmogaus skrandyje yra druskos rugštis, jos koncentracija yra 0,4-0,6% ir visai logiška, kad skrandis nepritaikytas sumažintam rugštingumui.

Dabar vėl grįžtame į salėtąją Škotiją. Kartą su draugu paėmeme alaus, čipsų ir nusprendėmė linksmai praleisti laiką. Žinodamas apie savo pilvo skausmus, ruošiausi blogiausiam scenarijui, bet nusprendžiau, kad gerti neatsisakysiu ir čipsus irgi valgysiu. Daugiausiai nerimo kėlė čipsai – aštrūs ir su actu (ten actas labai mėgstamas). Bet netikėtai skrandis viską išlaikė ir neskaudėjo dar pora dienu!!! Man tai buvo staigmena, nes tvirtai tikėjau košių naudą, nors po košių labiausiai ir skaudėjo. Tada pradėjau ieškoti sveikesnio maisto, vietoi grūdų valgiau bulves, o kartais vien žuvį. Ir škrandžio skausmai praėjo. Dabar pilvą beiveik neskauda, nebent po ilgu neteisingos mytybos periodų. Sunku valgyti tai ką reikia, kai visa šeima valgo tai kas skanu.

Dar vienas dalykas, kurį Arūnas minėjo, tai neužsidarantis vožtuvas tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Anot jo, per tą vožtuvą tulžis patenka į skrandį ir mažina rugštingumą. Interneto šaltiniai rašo, kad tulžis yra šarminė, bet 67% tulžies sudaro rugštys :). Kaip tai yra nežinau. Bet skrandis vėl gamina daugiau rugšties ir ta rugštis su tulžim eina į viršų.

Paskaitoje Arūnas pasakojo ir daugiau įdomių dalykų bet a neperrašinėsiu jo paskaitų pas save. Jei turit prolemu sus sveikata galite pasidomėti Arūno mokymais. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad padeda.

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.