Skrandžio problemos?

Visiškai netikėtai teko išklausyti paskaitą apie sveikatą kuria skaitė įvairių „jogų“ žinovas Arūnas Jonuškis. Ir visiškai netikėtai ji pasirodė naudinga.

Kai persikrausčiau gyventi į Škotija, man prasidėjo problemos su skrandžiu. Maždaug valanda po valgio pradėdavo deginti skrandžio viršutinę dalį.  Tai vadinasi remuo. Vokiečių poetas Giote, rašė, kad be rėmens ir atsiriaugojimo negalima suvirškinti pyrago :). Tai rodo, kad rėmens problema kamojo žmones net ir prieš 200 metu.

Taigi iš Arūno išgirdau frazę, kuri viską sustatė į savo vietas. Jis sakė: “ Rugštis kyla ne tada kai jos per daug, o tada kai jos per mažai“. Išgirdus tokį pasisakymą pirma mintys: „nesamonė- kaip gali rugštis kilti jei jos per mažai?“.

Arūnas labai apgailėstavo, kad medicinos profesoriai juo netiki, ir sako, kad rugštis kyla kai jos per daug. Tokie nesusipratimai nutinka, kai žmogus turi gerą galvą, bet blogą išsilavinimą. Tada jis negali susikalbėti su profesorium, kuris kalba kita kalba. Profesorius bendrauja su tokiais pat profesoriais ir blogiausiu atveju su studentais, ir jei studėntas nemoka suprantamai paaiškinti savo minčiu, jis gauna dvejetą ir eina tolia stiprinti žinias.

Bet aš supratau, kad Arūnas yra visiškai teisus, tik jo kalba skiriasi nuo profesoriaus kalbos. Pasakykime moksliškai tą patį ką sakė Arūnas: „rugštis kila nes jos koncentracija per maža“. Jeigu mes praskiesime rugštį, jos bus daug, bet jos koncentracija bus maža. O skrandis nuolat matuoja rugštingumą ir stengiasi jį palaikyti, todėl, kai rugštis yra praskiesta, skrandis jos gamina daugiau, kol rugštis pasieks reikiamą koncentraciją. Tada rugštis ir kila.

Paėjus porai dienų po Arūno paskaitos, buvau ekskursijoje Lifosos trašų gamykloje. Ten mums parodė didžiūles talpas su sieros rugštimi (koncentracija 98% ). Labai netikėtai sužinojau, kad nukritus rugšties koncentracijai dešimt procentų, rugštis tas talpas sugraužtų per keleta valandų. Taip, sieros rugštis virš 96% visiškai neagresivi plienui. Žmogaus skrandyje yra druskos rugštis, jos koncentracija yra 0,4-0,6% ir visai logiška, kad skrandis nepritaikytas sumažintam rugštingumui.

Dabar vėl grįžtame į salėtąją Škotiją. Kartą su draugu paėmeme alaus, čipsų ir nusprendėmė linksmai praleisti laiką. Žinodamas apie savo pilvo skausmus, ruošiausi blogiausiam scenarijui, bet nusprendžiau, kad gerti neatsisakysiu ir čipsus irgi valgysiu. Daugiausiai nerimo kėlė čipsai – aštrūs ir su actu (ten actas labai mėgstamas). Bet netikėtai skrandis viską išlaikė ir neskaudėjo dar pora dienu!!! Man tai buvo staigmena, nes tvirtai tikėjau košių naudą, nors po košių labiausiai ir skaudėjo. Tada pradėjau ieškoti sveikesnio maisto, vietoi grūdų valgiau bulves, o kartais vien žuvį. Ir škrandžio skausmai praėjo. Dabar pilvą beiveik neskauda, nebent po ilgu neteisingos mytybos periodų. Sunku valgyti tai ką reikia, kai visa šeima valgo tai kas skanu.

Dar vienas dalykas, kurį Arūnas minėjo, tai neužsidarantis vožtuvas tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Anot jo, per tą vožtuvą tulžis patenka į skrandį ir mažina rugštingumą. Interneto šaltiniai rašo, kad tulžis yra šarminė, bet 67% tulžies sudaro rugštys :). Kaip tai yra nežinau. Bet skrandis vėl gamina daugiau rugšties ir ta rugštis su tulžim eina į viršų.

Paskaitoje Arūnas pasakojo ir daugiau įdomių dalykų bet a neperrašinėsiu jo paskaitų pas save. Jei turit prolemu sus sveikata galite pasidomėti Arūno mokymais. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad padeda.

 

 

 

 

 

 

 

Kaip valdžia mus nutildo?

Mums sako, kad esame laisvi ir galime turėti savo nuomonę, sakyti ką galvojame ir daryti ką norime. Ar taip yra iš tikrūjų?

Teoriškai taip, niekas mums tiesiogiai nenurodinėja ką mes turime daryti ir kaip mes turime apsirengti ir apsikirpti. Mada diktuoja drabužius ir šukuosenas, bet tai ne viskas kas gali būti madinga. Madingos būna idėjos, gyvenimo stiliai ir elgesis. Visi girdėjome tokią frazę: „kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį“. Dabar parodysiu labai gyvenimika ir smulkų pavyzdį kaip tai veikia.

Dauguma Lietuvos piliečių pastebėjo neadekvačiai išaugusias ir dar augančias kainas. Prisimenate, kokia soc. tinkluose buvo nepasitenkinimo banga po Euro įvedimo. Valdžiai tai nepatinka. Bet, ką gali padaryti valdžia, kad žmonės taip nekalbėtų, bent jau viešai?  I pagalbą ateina sena manipuliavimo priemonė – statistika. Prieš keleta metų buvau sutikęs seną pažistamą ir jis pasakė, kad vadovauja statistikos agentūrai. Jis ilgai ir aptakiai pasakojo kuo užsiima  jo agentura, kol aš patikslinau: „žodžiu jus ruošiate žmones suklastotiems rinkimams?“  Taip ir buvo 🙂

Šiuo atvejų statistika labai geras įrankis. Daug geresnis nei bukas propagandinis kartojimas. Statistika gerai įsimenama ir jos nereikia kartoti daug kartų. Pvz. vos viena karta išgirdę, kad lietuviai išgeria daugiausiai alkoholio niekas to nepamiršta ir progai esant primena.

Taigi kaip statistika gali padėti nuraminti antieurines nuotaikas? Paprastai. Per žinomiausią Lietuvos radiją nuskambėjo trumpas pranešimas : viso teksto neatsimenu, bet esmė tokia, kad labiausiai nepatenkinti išaugusiomis kainomis yra: be aukštojo šsilavinimo, mažai uždirbantys, ir bedarbiai, nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, gyvenantys kaimuose. Ir koks gi žmogus po tokio pranešimo prisipažins, kad jam nepatinka užaugusios kainos? Jis gi ne ubagas kažkoks, kad būtų nepatenkintas !!! Iš karto visi skundai tampa nebemadingi, kiekvienas gi nori būti sekmingu, arba bent jau atrodyti.

Taip pat taip galima nuteikti žmones balsuoti už tam tikrą politinę partiją. Tik reikia sakyti, kad „šiuos“ palaiko inteligentiški, turtingi intelektualai, o „anuos“ smirdantys, geriantys alų iš bambalio nevykeliai. Ir svarbiausias tokio metodo pliusas yra tas, kad niekas nieko lyg ir nereklamuoja, o tiesiog pateikia neutralią informaciją. Kaip jus galvojate iš ko uždirba statistikos agentūros?  Tikrai ne iš apklausų ir savo nuobodžios statistikos publikavimo.

Taip pat yra radijas, televizija, kurioje yra laidos kuriose yra žeminamos kitokios nuomonės. Tokios laidos turi dvejopą poveikį, pašalinami konkurentai ir …..

Yra toks psichologinis efektas: „Jei blogis yra viešai išjuoktas, jis gali testis nebaudžiamai“. Jei politikai nori, kad žmonės pamirštų apie jų nepopuliarų sprendimą, jie per TV išjuokią patys save, tada žmonės nusiramina ir toliau kenčia naujoves.

Turbut šitą efektą pastebėjote darbe, gal turite blogai dirbantį bendradarbį iš kurio visi juokiasi, bet vadovai jo neišvaro? Butent dėl to ir neišvaro, nes jis yra viešai išjuoktas ir jo blogas darbas gali testis nebaudžiamai. Štai geras jums patarimas niekada negalima juoktis iš blogio arba problemos, nes niekas nenorės jos spresti. „Taigi pasijuokėm iš jos, ar to negana?“ 🙂

 

 

Kiti gyvena gerai, o Tau nesiseka?

Žiuredami Feisbukus matote daugybę sekmingų žmonių? Daug sekmingesnių negu jus? Ne tik internete, bet ir gyvenime visi gyvena gerai, o jus ne?

Neskubėkyte jaudintis 🙂 Juk seniai žinome, kad žmogui svarbu ne kaip kokybiškai jis gyvena, bet kaip jis gyvena palyginus su kitais. Jei gyveni nors truputi geriau nei kiti, viskas yra gerai, bet jei kas nors turi nors vieną daiktą geresnį nei tavo – viskas, pasaulio pabaiga.

Šita žmonių savybė leidžia uždirbti milionus, tik ne patiems žmonėms, o įvairių prabangos prekių platintojams. Patys gi žmonės vaikosi daiktų kurie jiems nereikalingi, prarasdami brangų laiką ir galimybes.

Net jei žmonės vertina objektyviai, jie palygina tik savo ir kažkieno dabartinę padėtį. O reikia galvoti ir apie pradines sąlygas. Įsivaizduokime dvi šeimas:
Šeima nr. 1.
Antanui dvi močiutės paliko du butus, ir jis tuos butus nuomoja. Antanas turi žmoną Aiste, kurios tevai mirė ir paliko jai butą ir namą. Jie gyvena name ir nuomoja trys butus Vilniuje. Taip pat jie dirba, abu gauna po 1500€. Vaikų jie neturi ir bendros jų pajamos yra 2800€. Jie leidžia sau keliauti du kartus per metus, turi lizingų pirktas brangias mašinas. Ir dedasi pagiruniškas nuotraukas į Feisbuką. Antanas ir Aiste abudu dirba vyr. specialistais žemėvarkoje, darbo metų jie skaito internėtą ir komentuoja Delfyje. Taip yra dėl to, kad Antano tėvas dirba savivaldybėje ir savo vaikui organizavo šiltą darbą.

Šeima Nr.2.
Bronius dirba gamykloje inžinieriumi, Beata namie augina vaiką. Bronius sunkiai dirba ir gauna 1300€, 1-no kambario buta jie nuomojasi, moka 200€. Visus sutapytus pinigus Bronius išleido garažui, kuriame savaitgaliais verčiasi ratu montažu ir kitu remontu iš to uždirbdamas 200€ per menesį, dabar jis taupo tam, kad nusipirkti kaimyno garažą ir abu garažus sujungti, jis nori pastatyti keltuvą ir išnuomoti darbo vietą iš kurios uždirbs 100€ per menesį. Po to jis pirks sekantį garažą ir plės veiklą. Po 10 metu Bronius turės keleta nuosavų autoservisų, kurie leis jam pasistatyti namą ir gyventi be rūpesčių. Bet dabar jam nuolat truksta pinigų, vaikui perka tik naudotus drabužius, važinėja su 25 metų senumo mašina. Beata nuolat nepatenkinta, ji Broniui sako, kad reikia gyventi kaip Antanas, pirkti normalią mašiną lizingu, pasiimti paskolą namui, pasiskolinti pinigų kelionėms. Sako „mes ubagai“.

O dabar klausimas jums: „Kas yra kietesnis: Antanas ar Bronius?“ Netikiu, kas kažkieno simpatijos atiteko Antanui, nebent tokio pat „Antano“. Taip, Bronius vienareikšmiškai kietesnis, tik jo startinė pozicija buvo daug sunkesnė. Taip pat nepamirškite, kokia yra lengvų pinigu kaina Aistei, – jos tėvai mirė. Ir Beata sakydama, kad nori gyventi kaip Aistė, net nesusimasto, kad tai reiškia prarsti tėvus.

Dabar įveskime trečią šeimą:
Pagal abecėlę šios šeimos vardai turėtų būti iš C raidės, Tegul buna Česlovas ir Cecilija 🙂
Česlovas gauna 600€ cicilija 300€, gyvena su Cecilijos 🙂 tevais. (negaliu be šypsenos šį vardą rašyti).  Tevai padeda auginti dukrą. Česlovas važinėja su BMV 530, kuriai nupirkti jam prireikė 20 000€ paskolos, išsimokėtinai pirktas naujausias išmanusis telefonas, brangiausias kompiuteris, televizorius ir audiosistema bemsui. Drabužius jie perka tik firminėse parduotuvėse, ypač treningus Nike 🙂 . Jokių sąntaupų jie neturi ir džiaugiasi kai jiems trumpam pavyksta išlisti iš skolų, o tada iš džiagsmo prisidaro naujų. Už tai feisbuke pilna nuotraukų dėl kurių jie ilgai sedės skolose. Visi Česlovo bandymai pagerinti savo finansinę padėtį tai pokalbis su uošviu prie butelio, apie tai, kaip Česlovas  nusipirks sklypą ir pasistatys namą. Apie sklypo pirkimą Česlovas pamiršta iš karto, kai jam pervedamas atlyginimas, tada prasideda naujų sesamonių pirkimo maratonas.

Net nežinau, ką čia galima komentuoti, tiesiog pavyzdys palyginimui.  Ir kalusimas bus ne „kuris yra kietas?“ o „kuris eina teisinga kryptimi?“.

Bronius skirtingai nuo Česlovo žino, ką reikia daryti, ir tai daro. Jis puikiai žino ko atsisako dabar ir ką gaus už tai vėliau.

Ar verta Broniui verkti dėl to, kad jo kamynas Česlovas važinėja su brangią mašiną? Ar dėl to, kad buvęs klasiokas Antanas gauna daugiau?

Česlovas bando būti panašus į Antaną, bet jis nesupranta, kad Antanas turi kitą gyvenymą, kitą tėvą, ir kitas pajamas, kurios jam nukrito iš dangaus.  Česlovas didžiuojasi tuo, kad turi brangesnę mašiną nei Antanas, bet Antanas už mašinos lizingą moka iš pinigų gautų už buto nuomą, o Česlovas iš savo sunkiai uždirbtos algos.

Atrodo, keista, kad Česlovas nekopijuoja Broniaus, nors Česlovui kopijuoti reikėtų butent Broniaus elgesį o ne Antano. O čia ir yra esminė Česlovo problema, jis kopijuoja ne žmogų, o žmogaus viršelį. Jis tiesiog negali elgtis kaip Bronius, nes noras pavaidinti sekmingą turtuolį yra stipresnis nei noras būti turtuoliu ir kurti savo gyvenimą o ne gyvenimo pakuotę.

Apibendrinus :

Antanas tai pakuotė su turiniu,

Bronius – turinys be pakuotės  (kol kas),

Česlovas – pakuotė be turinio 🙂

 

Taigi jeigu jums į galvą lenda mintys, kad visiems gerai išskyrus mane, supraskyte, kad jus nežinote, kirie iš tų visų yra „turiniai“ o kurie tik „pakuotės“. Ir jums tikrai nereikia to žinoti. Viskas kas jūms turi rupėti, tai JŪSŲ gyvenimas.

Nuo ko priklauso karjera? Kaip tampa vadovais?

Karjera priklausyti gali nuo labai skirtingų  ir netgi nuo priešingų veiksnių. Jeigu jau skaitai šį straipsnį, karjera tau rupi ir tu jos nori. Bet yra kažkas dėl ko abėjoji arba jaudiniesi ar net bijai. Bijoti neverta. Tiesiog reikia žinoti viena dalyka: jei pasaulyje gyventu vien Bilai Geitsai, tai jie visi tikrai nebūtų vadovais. Būtų Bilas Geitsas padavėjas, Bilas geitsas vairuotojas, virėjas ir t.t. Ir jie visi turėtų Bilą geitsą vadovą, kuris turėtu savo vadovą ir .t.t. Visi netaps vadovais, ir kuo aukščiau tuo kelias link karjeros yra siauresnis. Reikia tai žinoti.

Iš vieno turtuolio girdėjau įdomią frazė… Pokalbis buvo sovietmečiu ir tas turtuolis dar nebuvo turtuolis. Kažkas kalbėjo apie žmogų kuris „visą gyvenymą atidavė gamyklai, o buto (iš gamyklos) taip ir negavo“. Turtuolis pasakė : „Viskas priklauso nuo to kokius tikslus turi žmogus. Jei žmogus turi tikslą gauti būtą, jis jį gaus, o jei tikslas yra atiduoti gyvenyma gamyklai taip ir bus.“

Man žiauriai nepatinka tokie žodžiai, nes savyje pamatau tą žmogų kuris  atiduoda gyvenymą gamyklai.

Taigi svarbiausiayra žinoti tikslą. Karjera tai tikslas. kiti dalykai tai tik priemonės tam tikslui įgyvendinti. Turbut girdėjote frazę: „laižo subinę viršininkui“. Šiuo atvėju subinės laižymas tai ne tikslas 🙂 , o priemonė.

Nuo ko priklauso karjera? Kaip tampama vadovais?

  1. Atsitiktinai – neveltui įrašiau tai kaip pirmą punktą. Atsitiktinumas yra visada, ypač dabar, kai vadovų atranką daro 18-metes merginos iš įdarbinimo agenturos. Bet reikia prisiminti, kas atsitiktinumas tai desningumo forma.
  2. Dėl to kad aktivus (ne tik darbais, bet ir žodžiais) – tokius dažnai pastebi ir jie labai visur lenda.
  3. Dėl to, kad debilas – dažnai vadovai nenori priiminėti žmonių protingesnių už save. Jei valytoja blogai valo, tai matosi iš karto, bet vadovų darbo rezultatai aiškėja ne iš karto ir debilas gali vadovauti gana ilgai, kol bus išvarytas, bet gavęs patirties, jis gali sekmingai įsidarbinti kitoje vietoje, ir už geresnį atlyginimą. Debiai dažniausiai kaupiasi tose vietose kur nevyksta pokyčiai, o vyksta visiška rutina. Debilai mėgsta šiltas vietas, o kai šiltų vietų nėra jie kantriai kaip erkės laukia savosios. Ir gali tik stebėtis, kaip greitai jie stengiasi užimti ką tik sušilusią vietą. Toliau skaitydami sužinosite kas gi sušildo tas vietas 🙂
  4. Dėl to, kad susitvarko. Priešingybė debilams. Susitvarkantys (dažniausiai jie būna protingi)  tampa vadovais tose vietose kur vyksta aktyvūs veiksmai arba pokyčiai ir nėra šiltų vietų. Ten reikia proto, ryžtingumo, drąsos, idėjų ir darbštumo. Ten kur reikia pastatyti gamyklą, sukurti produktą , perdaryti procesą – debilai ten nelenda – jie bijo. Ten iškyla  tik tie kurie gali, žino ir nebijo. Dėje, kai darbas yra padarytas, ir lieka rutininiai darbai tokie vadovai dažnai yra šalinami ir jų vietą užima debilai. Kodėl? Kai nėra iššukių jie neranda sau vietos, be to jie būna nepatogūs savo iššukių jie neranda sau vietos,  viršininkams, nes per daug pasitiki savimi ir per daug žino apie darbą, ir gali lengvai pakeisti savo viršininką. Tai tas retas atvejis kai „gyvenimas gamyklai“ ir „butas“ pasiekiami tuo pačiu keliu.
  5. Dėl to, kad nemoka dirbti. Jeigu žmogus gerai dirba ir yra naudingas, jis ir dirbs visą laiką tą patį darbą. Tokie vadovai gimsta taip: įmonė plečiasi ir reikia sąndelininko, laikinai į tą vietą pastatomas darbuotojas kuris nėra naudingas dirbant atsakingą darbą (lėtas, tingus, sunkiai galvoja), Laikui bėgant jis ten pritampa, o sąndelis plečiasi. Ir priimamas dar vienas sąndelininkas. Aišku, kad senas darbuotojas tampa jo viršininku. Plečiantis sąndeliui jis tampa tikru vadovu. O jo nepakeičiamas ir darbštus buvęs kolega taip ir toliau puikiai dirba  savo kvalifikuotą darbą.

Štai ir viskas 🙂 Ir tarp šių punktų nėra tokių kaip: protingas, gražus, moka, žino, išsilavinęs, griežtas, kompetetingas, sąžiningas arba darbštus.

  • Bet kurio atveju darant karjerą reikia įdėti pastangų, tos pastangos turi priklausyti nuo tavo asmenybės.
  • Ieškant darbo reikia pateikti savę kaip vadovą (o ne kaip inžinierių, vadybininką, mechaniką ar dar ką nors.)
  • Kuo aukštesnės pareigos tuo siauresnis kelias karjerai
  • Vadovu gali tapti bet kas
  • Tam, kad buti vadovu tu neturi buti kažkoks kitoks. Elkis taip kaip reikia, o ne kaip tavo buvęs vadovas, nes Tu tai ne Jis.
  • Nelauk paaukštinimo, ir negalvok apie jį tiesiog buk pasiruošęs tai progai.
  • Jei tenka rinktis: atlyginimas ar karjera – rinkis karjera.
  • Vadovu buti nesunku, sunku juo tapti.
  • Ar tavo tikslas – gerai atliktas darbas ar gauti paaukštinimą dėl gerai atlikto darbo?
  • Net jei esi visiškas balvonas kandidatuok į vadovo poziciją, gal butent dabar jiems reikia balvono.
  • Jei dėl laikino vadovo darbo, reikia palikti pastovų pavaldinio darbą, kuriame daugiau moka…. PALIK.